Kaip realybėje atrodytų 4 dienų darbo savaitė, pirmoji 2015 m. išbandė Islandija. Bet pirmoji tai įgyvendinusi šalis – Belgija. Ji 4 dienų darbo savaitę įteisino 2022 m.

Kai buvusi Lietuvos profesinių sąjungų vadovė Inga Ruginienė tapo ministre, pakartojo, kad trumpesnė darbo savaitė – ateities modelis ir žadėjo tarpininkauti darbdavių ir profesinių sąjungų susitarime dėl jo. Gal jau tikrai laikas visiems dirbti trumpiau? Bet ne visi darbuotojai, pabandę dirbti 4 dienas, labai patenkinti. Kodėl? Diskutuoja: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokatų kontoros „Widen“ partneris, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas, įmonės „OBDeleven“ marketingo direktorius Juozapas Preikša ir LRT korespondentė Briuselyje Milda Vilikanskytė.

Ved. Irma Janauskaitė

Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kodėl jauni žmonės taip ir nesiryžta imtis ko nors savo? Ir kokie darbdaviai yra tie, kurie vis dėlto ėmėsi susigalvotos veiklos, išsilaiko patys ir suteikia darbo kitiems? Kas jiems svarbu, kaip jie vertina vyresnius darbuotojus? Apie tai, kokia darbdavių karta auga, diskutuoja personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.
Ved. Irma Janauskaitė.

Liepą Lietuvoje įregistruotas 1 651 elektromobilis. Energetikos agentūros teigimu, tai – didžiausias mėnesio registracijų skaičius per visą istoriją. Ar tai rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje jau įperkami daugeliui? Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas ir „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas.

Ved. Irma Janauskaitė

430 tūkst. žmonių Lietuvoje turi investicinį gyvybės draudimą. Populiarumu šis draudimas nusileidžia tik antrajai pensijų pakopai. Bet į ją žmonės įtraukiami privalomai, o investicinis draudimas savanoriškas.
Lietuvos bankas dar prieš porą metų paskelbė, kad dažnas nesupranta, kas yra tas investicinis draudimas, ką jis perka. Beveik pusei žmonių draudimo sutartys tiesiog įpirštos, o tie, kas taip padarė, pelnėsi ir tiek, nes patys nebūtinai išmano apie finansus. O yra, pvz., puodų pardavėjų ar kirpėjų, šalia parduodančių ir investicinį draudimą.
Bankas sako, kad perkantys žmonės yra silpnoji pusė ir reikia juos apsaugoti. Taigi, nuo kitų metų griežtina reikalavimus investicinio gyvybės draudimo platintojams. Ką tai pakeis? Diskutuoja Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vadovė Justina Šalčiuvienė, iniciatyvos „Moterys investuoja“ įkūrėja, edukatorė Laura Šeškienė ir investavimo konsultantas Mindaugas Dauksevičius.
Ved. Irma Janauskaitė.

Pusmetis, kai dalis gyventojų per mėnesį gali nemokamai išsigryninti didesnę sumą nei pernai – 800 eurų. Jeigu tik savo banke pasirinkę vadinamąjį bazinį paslaugų krepšelį. Išsigryninimo limitus rudenį didins ir vienas didžiausių bankų šalyje „Swedbank“ – ne tik bazinio krepšelio turėtojams. O finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pradėjo plėtoti bankomatų tinklą – pinigų bus galima ir atsiimti, ir įnešti. Ar visa tai reiškia, kad poreikis gryniesiems Lietuvoje didėja? Diskutuoja „Paysera POS“ vienas įkūrėjų Mantas Chodosevičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Ved. Irma Janauskaitė

Prieš mėnesį Seimas priėmė mokesčių reformą. Verslas paketą pavadino jovalu.
Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų. Ir ne tik gyventojams. Nemaža dalis – įmonėms ir smulkiesiems verslininkams, tai yra individualiai dirbantiems žmonėms. Kas jiems keisis? Kam verslas turi ruoštis ir ką tai reikš paslaugų ir prekių pirkėjams? Diskutuoja Mokesčių konsultantų asociacijos vadovė Tatjana Erdman, advokatų kontoros „Tegos“ mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė ir platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.
Ved. Irma Janauskaitė

Vakarų Europos įmonėms vasarą masiškai atostogaujant, darbo grafikus koreguoja ir dalis Lietuvos įmonių. Sako, poilsis visiems vienu metu rodo, kad Lietuvos verslas – tarptautinės rinkos žaidėjas. Bet vis tiek grupinės atostogos pas mus – nepalyginti retesnis reiškinys nei svetur. Kodėl? Ar lietuviai – darboholikai? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokatų kontoros „Tegos“ partnerė Ieva Povilaitienė, įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ vadovas Darius Didžgalvis ir LRT korespondentas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.
Ved. Irma Janauskaitė.

Vieni tai vadina atgauta laisve elgtis su savais pinigais kaip nori. Kiti – sugrąžinimu į socializmą, kai visi gavo vienodai mažas pensijas. Šiaip ar taip, emocijos po Seimo priimtos antrosios pensijų pakopos reformos rimsta, bet, artėjant kitiems metams, klausimų – kas toliau ir ką man daryti – privačiuose fonduose kaupiantiems žmonėms, matyt, kils nemažai.
Internete jau pasigirsta svarstymų, kaip bus galima pagudrauti per tą dvejų metų langą ir gal net apgauti valstybę. Kiek tai realu? Diskutuoja: VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros profesorė Daiva Skučienė ir „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.
Ved. Irma Janauskaitė

Beveik pusmetis, kai būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Gali ir nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu.
Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda – akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų.
Bet paskolų tarpininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje.
Kodėl taip yra? Diskutuoja: Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas.

Ved. Irma Janauskaitė

Benzinas ir dyzelinas Lietuvoje jau pigo, bet staiga – naujo didelio karo grėsmė. Seni priešininkai Iranas ir Izraelis smūgiuoja vienas kitam ir į ką tai galiausiai pavirs, neaišku. Naftos kainos iškart pašoko. Sureagavo ir dujų kainos.
Taigi, kiek galimas plataus masto konfliktas ten gali atsieiti gyventojams čia? Studijoje „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Ved. Irma Janauskaitė.