2020 m. gruodžio 5-ąją Vilniaus centre vyko protestas, kurio metu kalinio uniforma apsirengęs senyvo amžiaus vyras protestavo prieš karantino ribojimus. Greta jo susibūrė ir keletas pusamžių vyrų. Visi protesto dalyviai dėvėjo kaukes, o iškvietus pirmąjį policijos automobilį ir norint nutraukti protestą vyrukai rėkė: „fašistai“, „žodžio laisvė“ ir „gėda“. Aplink rinkosi žmonės, per keliolika minučių į įvykio vietą suvažiavo kone dešimt policijos automobilių.

Atrodo, kad protestas ir neturėjo rūpėti didžiajai visuomenės daliai, nes jis menkas, veik nesvarbus, įtraukiantis vos kelis žmones, tačiau arši policijos reakcija (pasirodę dešimt policijos automobilių) simbolizavo kažką daugiau nei tik viešosios tvarkos užtikrinimo poreikį. Toks atsakas nebuvo adekvatus, o į galvą vis lindo policinės valstybės terminas.

Tinklalaidėje šį kartą dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas ir dėstytojas Aivaras Žukauskas. Kalbėjomės ne tik apie tai, kaip būtų galima apibrėžti policinės valstybės sąvoką, bet ir apie susiklosčiusią visuomenėje padėtį, taip pat vidinę cenzūrą, savęs stebėjimo praktikas, gėdinimo mechanizmus ir pastangą siekti, kad po pandemijos policinė valstybė nepasiliktų mūsų gyvenime.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-policine-valstybe/.

Populizmo sąvoka atsirado XIX a. kartu su noru įtvirtinti demokratiją kaip pagrindinę valstybių saviorganizacijos formą. Pavyzdžiui, Rusijos imperijoje populistais dažniausiai buvo įvardijami vadinamieji „narodnikai“.

Šio judėjimo pavadinimą verčiant į anglų kalbą ir buvo vartojamas žodis „populists“. XIX a. pabaigoje nemažai rusų inteligentų pasitraukė į kaimus bandydami įtikinti valstiečius sukilimo prieš caro valdžią būtinybe. Tuo metu jie nebuvo pasitikti draugiškai, o skleidžiamos idėjos apie valstiečių savęs pačių valdymą liaudyje nebuvo priimtos palankiai.

Prancūzijoje šis terminas atsirado XX a. pradžioje ir buvo vartojamas apibūdinant įvairius rašytojus, kurie žavėjosi paprastais žmonėmis, jų gyvenimo būdu, nuolat juos palaikė ir pritarė  jų politiniams tikslams.

Tačiau niekad „populizmo“ sąvoka nebuvo tokia populiari, kokia yra dabar. Po 2016 m. ir Donaldo Trumpo išrinkimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu žodis „populizmas“ buvo nuolat kartojamas daugelyje populiariųjų žiniasklaidos kanalų, o 2017 m. netgi išrinktas metų žodžiu.

Šį kartą aptarti populizmo sąvoką pakviesta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Jogilė Ulinskaitė.

„Populizmas supranta visuomenę kaip padalintą į dvi antagonistines grupes. Vienoje pusėje yra homogeniška grupė, dažniausiai vadinama elitu, o štai kitoje pusėje yra kita grupė, pasižyminti tik geromis savybėmis, dažniausiai ši grupė įvardijama kaip liaudis arba tauta“, – pasakoja dr. J. Ulinskaitė.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

EPA nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-populizmas/.

Pagrindinis šių tinklalaidžių tikslas yra padėti suvokti sąvokų prasmes, nes kartais jas vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar. Šios laidos – bandymas praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Šį kartą tinklalaidėje aptariame feminizmo sąvoką, kuri dažnai susilaukia prieštaringų reakcijų ir kai kuriuose skaitytojų sluoksniuose turi neigiamą konotaciją. Matyt, pats veiksmingiausias būdas atsikratyti išankstinių nuostatų dėl šios sąvokos, o ir viso judėjimo, pabandyti suprasti sąvokos atsiradimo kontekstą, plėtimosi trajektoriją, prasmę ir svarbą. Tai geriausia būtų padaryti suprantant judėjimo šaknis ir pagrindinius tikslus. Laidoje kalbamės su ilgamete žmogaus teisių ir lygių galimybių Lietuvoje aktyviste, Lygių galimybių plėtros centro eksperte, humanitarinių mokslų daktare Margarita Jankauskaite.

„Feminizmą galima apibrėžti kaip ideologiją, judėjimą, konkrečius veiksmus, kurių tikslas yra pašalinti bet kokią diskriminaciją dėl lyties. Kitaip sakant, pasiekti tokią visuomenę, kurioje lytis nebūtų kliūtis žmogui. Aišku, feminizmas formavosi kaip judėjimas, siekiantis apginti moterų teises“, – laidoje pasakoja M. Jankauskaitė.

Anot pašnekovės, feminizme ypač svarbu suvokti, kad moteris yra visavertis subjektas ir pilietis. Pats pirmas judesys tokio supratimo atžvilgiu atsirado tada, kai pasaulyje imtasi suteikti balsavimo teisę moterims.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

EPA nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-feminizmas/.

Pagrindinė tinklalaidžių „(Ne)sąmoningai“ prielaida yra ta, kad daugelį sąvokų vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar. Šių laidų tikslas – pabandyti praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas tam, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Trečiojoje tinklalaidėje nagrinėjame socialdemokratijos sąvoką. Laidos pradžioje kalbinome keletą žmonių, kurie įvardijo, su kokiais kitais žodžiais asocijuojasi „socialdemokratijos“ sąvoka.

Pagrindinis laidos pašnekovas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Ruslanas Baranovas. Jis taip pat yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos (vadinamųjų „paluckininkų“) narys, besidomintis socialdemokratijos kaip ideologijos idėjomis ir jų raida, aktyviai įsitraukiantis į jaunųjų socialdemokratų veiklą.

Ruslanas laidoje pasakoja apie socialdemokratijos idėjų atsiradimą XIX a., kaitą XX a. ir didžiausius iššūkius XXI a. Socialdemokratijoje žmogus yra įsivaizduojamas kaip toks, kuris yra gana išsilavinęs, sąmoningas, kad galėtų įsitraukti į įvairių procesų vyksmą.

R. Baranovas pabrėžia, kad viena socialdemokratijos pirminių prielaidų yra ta, kad žmogų nuolat veikia jo aplinka. Socialdemokratijos prielaidos sako, kad keičiant aplinką turėtų keistis ir pats žmogus.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

Šarūno Mažeikos / „Fotobanko“ nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-socialdemokratija/.

Dr. Gintas Karalius pabrėžia, kad, norint geriau suvokti liberalizmo sąvoką, svarbu turėti omenyje istorinį kontekstą. Liberalizmas nebuvo utopinė idėja apie tobulą pasaulį, o veikiau labai praktiškas būdas skirtingoms pasaulėžiūroms išgyventi vienoje visuomenėje. Tikrovė liberalizmo atsiradimo atveju ėjo pirma teorijos.

Liberalizmas atsirado santykyje su sudėtinga XVII a. politine situacija. Po beveik dviejų šimtmečių religinių karų buvo suprasta, kad taip tęstis tiesiog nebegali, todėl individo laisvės ir teisių idėja buvo centrinė liberalizmo vystymosi eigai. Individus reikėjo apsaugoti vienus nuo kitų ir leisti jiems turėti savo asmenines pasaulėžiūras.

Liberalizmo ideologijos atspirties taškas yra individo ir individualizmo idėja. Anot G. Karaliaus, individas šioje doktrinoje laikomas savitiksliu. Kitaip tariant, ne visuomenė, kolektyvas, bendruomenė ar tradicija yra pagrindinis politikos tikslas, o individo laisvės ir teisės. Antras svarbus liberalizmo elementas yra progreso idėja. Paprasta mintis, kad ateityje viskas turėtų tik gerėti.

Dar vienas svarbus liberalizmo aspektas: pradėta įnirtingiau kalbėti apie visuomenės ir jai atstovavimo idėją, o ne apie tobulą režimą, kuris atitiktų valstybėje gyvenančių žmonių sielas ir prigimtį.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-liberalizmas/.

Kuriant laidą remiamasi prielaida, kad daugelį sąvokų vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar. Šių laidų tikslas – pabandyti praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas tam, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Antrojoje laidoje bandoma suprasti konservatizmo sąvoką. Laidos pašnekovas – dr. Mantas Adomėnas, kuris jau daugybę metų viešojoje erdvėje kalba apie konservatizmo Lietuvoje ir pasaulyje tapatybę, bando ją apibrėžti ir vis iš naujo apmąstyti.

M. Adomėnas akcentuoja keletą svarbių konservatizmo elementų: atožvalgą į organišką, o ne radikalų progresą, įvairių mažųjų kuopelių svarbą, bendruomenių (at)kūrimą, dalykų, kurie visuomenėje veikia ir yra jai palankūs, išsaugojimą ir jų sergėjimą, konservatizmo ryžtą neprisirišti prie vienos visą ideologiją grindžiančios idėjos, bet stengtis idėjas tarpusavyje kuo sklandžiau suderinti.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

Andriaus Ufarto / „Fotobanko“ nuotrauka.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/tinklalaide-nesamoningai-kas-yra-konservatizmas/.

Pagrindinė tinklalaidžių serijos „(Ne)sąmoningai“ prielaida yra ta, kad daugelį sąvokų vartojame nesąmoningai, t. y. negalvodami apie tai, ką jos reiškia, kokiomis aplinkybėmis atsirado, kaip keitėsi ir ką reiškia dabar. Šių laidų tikslas – pabandyti praskaidrinti mūsų visų suvokimą apie svarbias politines ir socialines idėjas tam, kad galėtume vartoti žodžius sąmoningiau.

Pirmojoje laidoje nagrinėjama sąvoka yra nacionalizmas. Dabar nacionalizmas nėra vienareikšmiškai suprantama sąvoka. Vieni joje mato agresiją, savo tautos iškėlimą virš kitų tautų, treti su ja sieja sąmoningą įsipareigojimą valstybei, o dar kiti – apskritai nemato jokios nacionalizmo ateities.

Tam, kad galėtume įsivaizduoti nacionalizmo ateitį, neišvengiamai reikia pažvelgti ir į jos praeitį, todėl laidoje sugrįžtame į tuos laikus, kai nacionalizmo sąvoka atsirado ir pradėjo daryti įtaką pasaulyje vykusiems procesams. Laidos pagrindinis pašnekovas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Justinas Dementavičius.

Tinklalaidę parengė Kristina Tamelytė.

Irmanto Gelūno / „Fotobanko“ nuotrauka

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/2020-03-11-tinklalaide-ne-samoningai-kas-yra-nacionalizmas/.

2021-ųjų rugsėjį pristatyta Šiluvos deklaracija. Trumpas, vos 4000 spaudos ženklų, dokumentas, turėjęs sutelkti katalikus vienam tikslui, vienybės visgi neįnešė.  

Vienintelis žmogus, kuris viešai save sieja su Šiluvos deklaracijos parengimu – tai Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jis – mūsų tinklalaidės „Aktualu“ pašnekovas. Paklaustas dėl interviu, ganytojas iškart sutiko atsakyti į visus, kartais nepatogius, klausimus.

0:30 – Kodėl kritikuoti dalykus Bažnyčioje yra sveika;

8:22 – Koks Šiluvos deklaracijos tikslas;

19:03 – Nežinomi Deklaracijos autoriai;

24:50 – Iš XIII amžiaus „pasiskolintas“ Deklaracijos šriftas;

26:08 – Ar ne per valdiškas Deklaracijos tekstas;

29:15 – Apie neaiškias teksto vietas;

32:28 – Ar Deklaracijoje pabijota žodžio „žydai“;

36:46 – Dar keletas arkivyskupo paaiškinimų dėl neaiškių vietų;

39:32 – Kam renkami parašai;

43:26 – Ar tie, kurie Deklaracijos nepasirašys – blogesni katalikai?

45:10 – Ar deklaracija – klerikalizmo išraiška?

53:02 – Ar arkivyskupas būtų viską daręs taip pat?

54:57 – Kaip krikščioniui elgtis politikoje ir viešojoje erdvėje;

Jūsų dėmesiui – nauja tinklalaidė, pavadinta „Pirmas žvilgsnis“, su kuria sieksime krikščionišku žvilgsniu aptarti įvairiausias aktualijas Bažnyčioje ir visuomenėje. Toma Bružaitė, kun. Algirdas Toliatas ir Simonas Bendžius sėdasi prie apvalaus stalo ir kalbasi apie tai, kas kiekvienam atrodo svarbu. 

Pirmojo epizodo klausimas – ar nenaudojame Dievo kaip politinės vėliavos? Ar, vedini teisingo krikščioniško noro gyventi geresnėje valstybėje (ir pareigos prisidėti prie bendrojo gėrio), nepradedame mosuoti kryžiumi, Dievo ir Bažnyčios autoritetu kaip ginklais? Ar priemonės, kurių imasi katalikai Lietuvoje, visada veiksmingos? Tinklalaidėje išgirsite:0:00 – Įžanga;

4:04 – Pirmas žvilgsnis į popiežiaus pasisakymus;

10:08 – Kaip turėtume diskutuoti, neprimetant galios pozicijos;

22:26 – Tomos ir Simono kritika bei kun. Algirdo palaikymas Šiluvos deklaracijai;

38:43 – Apie katalikiškų simbolių panaudojimą proteste prieš LGBT eitynes ir Šeimų sąjūdžio mitinge;

50:43 – Ar įmanoma ir būti politiškai aktyviam, ir krikščioniškai nuolankiam;

1:10:20 – „Pirmo blyno“ reklama (rimtai, tai yra labai geras socialinis projektas).

„Žmonės, kuriuos sutikau gyvenimo kelyje, man yra labai brangūs. Aš neturiu priešų, ir šiame gyvenimo etape linkiu sau, kad ir toliau neturėčiau. Kad galėčiau su visais draugauti“, – sako vienuolis pranciškonas, kun. Algirdas Malakauskis OFM, kuris šiandien švenčia savo 50-ąjį gimtadienį.

„Bernardinų“ tinklalaidėje – pokalbis su 50-ąjį gimtadienį švenčiančiu broliu Algiu. Jis dalijasi mintimis apie nueitą gyvenimo kelią, laisvalaikio pomėgius, pranciškonus Lietuvoje ir pasaulyje – ir daug atgarsio sulaukusias pastarojo meto aktualijas.

0:37 – apie br. Algio kaktusų kolekciją;

5:14 – kaip vienuolis švęs gimtadienį;

7:52 – gimtadienis – ne pati svarbiausia sukaktis šiemet;

12:19 – kaip bėgimas padeda neįsisiūbuoti vidutinio amžiaus krizei;

16:25 – visą gyvenimą lydinti muzika;

22:25 – kuo ypatingi pranciškonai skirtinguose pasaulio kraštuose (ir Lietuvoje);

36:30 – apie vienuolystę palikusius (ir vieną sugrįžusį) brolius;

45:50 – Dievo Motinos svarba br. Algio tikėjime;

48:00 – Kaip provincijolas reaguoja į br. Pauliaus Vaineikio politinius pasisakymus;

51:43 – Br. Algio požiūris į skiepus ir migrantų krizę;

56:48 – Tai ar viskas gerai su pranciškonais Lietuvoje?

1:00:34 – Ramaus būdo, bet tvirtą nuomonę turintis vienuolis;

1:06:21 – Artimiausi planai ir svajonės.