Kas yra tikrasis lyderis ir kodėl charizmatiški šių dienų politikai – ne atsakymas, o iššūkis brandžiai visuomenei?

Lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė, ISM docentė ir „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, kalba apie tai, kodėl lyderystė prasideda nuo drąsos rinktis, kodėl stoka ir netobulumas yra kvietimas veikti, o ne nusivilti, ir kaip ugdyti valią – savyje, vaikuose, organizacijose.

Apie pašaukimą, vaikų auklėjimą, šeimos vadybą, perfekcionizmo žlugdantį poveikį, vertikalios ir etiškos lyderystės skirtumus, gimstamumo iššūkius ir tai, kodėl brandi visuomenė nori brandaus lyderio, klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Alisa Miniotaitė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

00:00 – Įžanga: kelias į lyderystę ir pašaukimą

05:30 – Perfekcionizmas, eksperimentavimas ir nuolatinis tobulinimas

12:00 – Stoka kaip variklis: kodėl netobulumas kviečia veikti

18:00 – Vaikai, drąsa tyrinėti ir tėvų vaidmuo

24:00 – Vertikali vs etiška lyderystė: Trumpas ir visuomenės branda

30:00 – Valia kaip raumuo: ar ją galima ugdyti?

36:00 – Darbo rinka ir tikrasis žmonių ugdymas

42:00 – Šeima kaip komanda: lūkesčiai ir susitarimai

48:00 – Gimstamumas, partnerystė ir kodėl pinigai nėra atsakymas

55:00 – Iš kur ateina energija veikti

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: / @lrinka

🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7Wu?si=ce07d5f7cd4e4cdf

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: https://www.llri.lt/

Ką iš tikrųjų reiškia kurti verslą, kai už sėkmės istorijų slypi rizika, krizės, atsakomybė ir sprendimai, kurių negali atidėti?

EIKA įkūrėjas Robertas Dargis kalba apie verslo realybę be pagražinimų: kodėl svarbu atrasti savo kryptį, išdrįsti veikti, pasiruošti nesėkmėms ir nepamiršti, kad žmogaus vertė nėra lygi jo verslo sėkmei.

Apie verslą, šeimą, Lietuvos demografinę ateitį, migraciją, pilietinį aktyvumą ir valstybės kryptį klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

00:00 – Įžanga: verslas ne kaip šampanas ant denio, o kaip atsakomybė

03:44 – Pašaukimas, talentai ir krypties pasirinkimas 05:19 – Kodėl svarbu išplaukti iš uosto

08:23 – Rizika, žinių alkis ir pasirengimas nesėkmei

10:45 – Krizės, atsakomybė ir psichologinis atsparumas

15:08 – Laisvė veikti, atsakomybė ir valstybės vaidmuo

20:12 – Šeima, vaikai ir tai, ką paliekame po savęs

25:16 – Demografija, migracija ir valstybės ateities politika

34:20 – Senstanti visuomenė, ekonomikos iššūkiai ir pasitikėjimas

38:29 – Kodėl vienas lyderis neišspręs mūsų problemų

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 

📺 YouTube kanalas: / @lrinka
👉Facebook:  / laisvosios.rinkos.institutas  

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: https://www.llri.lt/

Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kad šiandien vienas svarbiausių gebėjimų yra koncentruoti dėmesį ir atsispirti pagundoms, nugalėti savo tingėjimą disciplina. Būtent tai lemia, ar žmogus gebės mokytis ir siekti tikslų. Pasak A. Skurvydo, „klaidas turi pats taisyti; jeigu kiti ištaiso klaidas, greitai tos klaidos ir atauga. Geriausias mokytojas esi pats, pats, pats“. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi nuo mažens, stiprinant vaikų atsakomybę, savikontrolę ir gebėjimą susikaupti bei atsiriboti nuo pašalinių dirgiklių, kurie atitraukia dėmesį nuo tikslo. Tinklalaidėje kalbama apie tai, kaip judėjimą reguliuoja smegenys, kaip svarbu mums judėti ir kokią naudą tai neša ne tik mūsų kūnui, bet ir dvasiai, nuotaikai ir energijai.

Apie smegenų veikimą, dopamino vaidmenį, vaikų ugdymą ir neuroekonomiką klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi biomedicinos profesorius Albertas Skurvydas ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

00:00 – Įsimintiniausios pokalbio akimirkos

04:00 – Smegenys valdo mūsų judėjimą, sprendimus ir elgseną, o mokymasis efektyviausias tada, kai vyksta per įvairovę, klaidas ir jų savarankišką taisymą

16:20 - Dopaminas stiprina motyvaciją, o vykdomosios funkcijos, tokios kaip dėmesio kontrolė, darbinė atmintis ir savikontrolė, leidžia priimti sprendimus ir siekti tikslų

19:00 – Talento ugdymas remiasi disciplina, kantrybe ir gebėjimu įveikti natūralų žmogaus polinkį tingėti

27:00 – Judėjimo mokymasis prasideda smegenyse, kurios koordinuoja veiksmus ir nuolat prisitaiko prie naujų situacijų

31:10 – Vaikų ugdymas nuo mažens turi stiprinti atsakomybę, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą atsispirti pagundoms

45:10 – Politika turi ugdyti atsakingą visuomenę, o ne pataikauti trumpalaikiams žmonių norams

49:10 – Neuroekonomika atskleidžia, kad dauguma mūsų sprendimų yra emociniai ir paremti momentiniu atlygiu

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: / @lrinka

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: https://www.llri.lt/

Kodėl net mylintys žmonės ima konfliktuoti dėl finansų ir kas slypi už klausimo, kas šeimoje turi uždirbti daugiau?

Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis kviečia pažvelgti giliau, kaip mūsų požiūrį į pinigus formuoja vaikystė, kodėl partneriai dažnai turi skirtingus finansinius lūkesčius ir kaip tai tampa įtampų šaltiniu.

Apie finansus šeimoje, kaip išmokti diskutuoti, o ne ginčytis, kodėl reikia juoktis ir apie „mes“ jausmo svarbą klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

00:00 – Įžanga ir finansinio raštingumo samprata

05:00 – Finansai kaip santykių ir vertės klausimas

08:30 – „Mes“ jausmas šeimoje

12:30 – Kasdieniai konfliktai dėl pinigų

20:00 – Kaip susitarti: diskusija vs ginčas

30:30 – Ar viską santykiuose galima įkainoti

39:00 – Laimingų santykių principai

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: / @lrinka

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: https://www.llri.lt/

Naujausioje tinklalaidėje antropologas, mokslų daktaras ir verslininkas Saulius Matulevičius kalba apie tai, kad visuomenes pirmiausia formuoja ne institucijos, o žmonių kuriami pasakojimai apie save. Šie naratyvai per istoriją keitėsi kartu su tapatumu – nuo religijos ir luomo iki kalbos ir valstybės – ir iki šiol lemia, kaip suvokiame save, kitus ir savo vietą pasaulyje. Pasak S. Matulevičiaus, net ir šiandien gyvename naratyvų gausoje, kurioje vis dar ieškome bendros krypties.S. Matulevičius pabrėžia, kad artimiausi santykiai negali būti redukuojami į skaičiavimą: „Bandymas paversti šitas vertes ekonomikos vienetais iš principo yra panašus į valstybės kišimąsi į žmonių tarpusavio santykius.“ Tokiu būdu iškreipiama jų prasmė. Apie tai ir Lietuvos tapatumą, darbo prasmę ir daugiavaikės šeimos vertę klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Saulius Matulevičius bei LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga: naratyvai ir visuomenė05:40 – Tapatumas: kas mes esame ir kas nesame14:10 – Naratyvų krizės ir visuomenės lūžiai17:05 – Herojaus kelionė ir jos reikšmė šiandien27:10 – Darbo prasmė ir profesinis tapatumas36:20 – Vertės kūrimas ir pirmieji darbai40:10 – Mainai šeimoje vs už jos ribų45:10 – Šeima, vaikai ir visuomenės ateitisPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kas įkvėpė Igną Dilį imtis verslo ir kokie atradimai žymėjo jo turiningą kelionę? Kodėl konkurencija nėra kova prieš kitą, bet būdas geriau tarnauti vartotojui? Šiame tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su verslininku, kultūros tyrinėtoju Ignu Diliu apie gyvenimo kelionę nuo medicinos studijų bei verslo iki posūkio į kultūrą. I. Dilys pasakoja, kaip 90-aisiais, dar studijuodamas mediciną, į verslą pasuko vedinas labai konkretaus noro: pačiam savimi pasirūpinti, išsinuomoti butą, o vieną dieną jį ir nusipirkti. Toks „prisidurti prie stipendijos“ greitai virto didžiule atsakomybe prieš partnerius ir augančią komandą. Pastaruoju metu Ignas Dylis vis ryžtingiau žengia į kultūros erdvę. Šimtus kūrėjų, su kuriais jam teko kalbėtis, anot Igno Dilio vienija dėmesio ir „palaikymo savo idėjoms stoka; žmonės labai nori, jaučiasi nesuprasti, jaučiasi negalintys realizuoti visko“.Todėl pokalbis, anot I. Dilio, tampa erdve, kurioje gimsta naujos įžvalgos, atsiveria skirtingi požiūriai ir atsiranda galimybė geriau suprasti tiek kitą, tiek save.Žiūrėkite šį „Beyond Economics and Back“ epizodą su Ignu Diliu ir Elena Leontjeva – galbūt jis paskatins ir Jus permąstyti savo santykį su laisve, konkurencija bei kultūra.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įsimintiniausi pokalbio momentai03:20 – Nuo medicinos prie verslo: savarankiškumo siekis ir atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas nepriklausomybės pradžioje.06:20 – Konkurencija kaip vertybė: sąžininga kova rinkoje leidžia įrodyti vertę, geriau tarnauti vartotojui ir išvengti pavojingų kartelinių susitarimų.14:30 – Kultūros svarba pašnekovo gyvenime: kultūra ir pokalbis tampa būdu giliau suprasti žmogų ir pasaulį.23:00 – Menininkų rengimo sistema ir meno ekosistema: pažadų iš valstybės problema ir būtinybė kūrėjams suvokti ekonominius savo veiklos pagrindus.36:40 – Valstybė ir dereguliavimas: ar įmanomas minimalizmo principas leidžiant įstatymus ir pamokos iš skirtingų tarptautinių modelių.47:00 – Kultūros bendruomenė, stoka ir finansavimas: atsakomybė už savo kūrybą ir tvaresnių kultūros finansavimo būdų paieška.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kas iš tiesų daro žmogų atsparų – įgimtas tvirtumas ar kasdieniai pasirinkimai? Psichologė ir atsargos karininkė Rosita Kanapeckaite tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode apie tai kalbasi su LLRI prezidentė Elena Leontjeva. 

R. Kanapeckaitė, ką tik išleidusi knygą apie psichologinį atsparumą, griauna mitą, kad jis – tik karių privilegija. Jis stiprėja tada, kai mokomės priimti sprendimus neapibrėžtume ir laikytis sau duotų pažadų. Pasak pašnekovės, svarbiausias principas – 3D: „daryk darbą dabar“. Darbui reikia skirti laiko ir jį daryti bent kažkiek nuosekliai, kad tas judėjimas rastųsi, ir jį po gabalėlį vis tiek judinti.

R. Kanapeckaitė pabrėžia, kad norint veikti, reikia saugoti savo energiją, nes dabartiniame pasaulyje ją lengva iššvaistyti, pavyzdžiui, be tikslo „skrolinant“ ar darbe prie kavos aparato viskuo skundžiantis. Naudingiau sustoti, atpažinti savo būseną ir imtis nors ir mažo, bet sąmoningo veiksmo: fizinio judesio ar pokalbio su artimu žmogumi.  

R. Kanapeckaitė primena: atspari visuomenė prasideda nuo atsakingo žmogaus – tokio, kuris nebijo diskomforto, sąmoningai renkasi augti ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Klausykite naujausio tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizodo. 

Į ką verta atkreipti dėmesį:

6:10 – Kaip tapimas karininke ir tarnyba kariuomenėje atvedė iki knygos apie psichologinį atsparumą.

11:30 – Atsparumas gimsta tada, kai žmogus priima sprendimą veikti ir laikosi sau duoto žodžio. 

22:30 – Tikroji lyderystė atsiskleidžia tuomet, kai nustojame kaltinti aplinkybes ir prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą.

32:00 – 3D principas: „daryk darbą dabar“ – paprastas, bet galingas būdas imtis veiksmų ir įveikti atidėliojimą.

38:20 – Istorija apie studentą ir pokalbis apie nuotaikos bei energijos valdymą kaip kasdienės disciplinos dalį.

49:00 – Kontroliuojamas diskomfortas kaip sąmoninga treniruotė, stiprinanti psichologinį atsparumą ir vidinį tvirtumą.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Apie stokos filosofiją, loftus su siela ir pozityvumą tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi daiktų filosofė, loftų kūrėja Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. D. Mauricaitė-Kalinauskienė sako tiesiai: alkis, kurį jaučiame, iš tiesų kviečia į aukštesnius dalykus – kūrybą, ryšį, prasmingą veikimą. Kai šio alkio neatpažįstame, jis nukreipia mus link daiktų pertekliaus, manant, kad jie užpildys vidinę erdvę. Sovietmečio deficito patirtys, kai kiekvienas daiktas turėjo beveik sakralinę reikšmę, persikėlė į mūsų laikus, ir ​dabar žmogus „savo namuose jautiesi trukdis, nes sugriauni tą pagalvėlių estetiką ir viską gadini”. Daiktų filosofė ragina mokytis gyventi kitaip, kad namai būtų ne sandėliu, pilnu prašalaičių daiktų, bet erdve, kurioje su jais kuriamas prasmingas ryšis. Iš loftų kūrimo patirties gimė ir žymusis „Demoloftas“ – vėliau pelnęs „Michelin“ žvaigždę. „Ir tada aš supratau, – sako D. Mauricaitė-Kalinauskienė, – kad tokia erdvė turi būti prieinama žmonėms tiesiog ateit pabūti. Nes jeigu aš noriu sėdėti lofte ir mėgautis, gal ir kiti nori.“ Restorano šefu Tadu Eidukevičiumi ji patikėjo dar neragavusi jo maisto: ją įtikino šefo aiški vizija siekti „Michelin“ ir pasirengimas dirbti be kompromisų. Pašnekovė tai sieja su laisvos rinkos logika – verslas yra tarnystė, kai mainuose abi pusės sukuria daugiau vertės. Pokalbyje daug vietos ir santykiams: šeimai, meilei ir vaikams. „Jeigu neišsivalysi savo demonų, jie augins tavo vaikus,“ – sako pašnekovė, kalbėdama apie baimių, kontrolės ir nuolatinių draudimų pasekmes. Ji kalba apie šiuolaikinius „sterilius“ vaikus – tuos, kuriems viskas draudžiama, kurie visada švarūs, neišsitepę ir kurie dėl to išmoksta bijoti tiek pasaulio, tiek klaidų. Kai vaikui neleidžiama lipti, kristi, tyrinėti, jis užauga nesuprasdamas, kaip veikti gyvenime, tik kaip jo vengti. Dalia pasakoja, kaip laisvė klysti ir laisvė susitepti tampa geriausia dovana vaikui – drąsa nebijoti ir mokytis iš patirties.Tai pokalbis apie tai, kaip kurti namus, verslą, bendruomenę ir mokyklą, kurie augina norą dar daugiau kurti, o ne bijoti. Apie tai, kaip grįžti į gyvus bei prasmingus santykius – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Dalia Mauricaite-Kalinauskiene ir Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:02:10 – Nuo kūrybos iki būties: kaip vaiko atsiradimas parodė, kad užmiršta būtis ir kasdienės erdvės sutvarkymas gali tapti daiktų filosofijos pradžia.03:50 – Sovietinė stoka ir šiuolaikinė stoka: nuo deficito mentaliteto iki filmo „Tobulas alkis“ siūlomos stokos kaip kūrybos erdvės idėjos.10:40 – Vidinis pozityvumas ir šeima: tėvų palaikymo kultūra be apkalbų ir materializmo kaip pamatas pozityviam santykiui su pasauliu.15:20 – Loftai ir Demoloftas: kūrybinės erdvės kaip pasitikėjimo, bendruomeniškumo ir miesto kultūros augimo pavyzdys.20:00 – Antra pusė ir santykiai šeimoje bei ekonomikoje: tarpusavio atsakomybės ir supratimo principas, veikiantis tiek šeimoje, tiek versle.29:30 – Sovietmečio palikimas ir spontaninė tvarka: nuo kontrolės ir baimės kultūros prie įvairių žmonių sprendimų kuriamos miesto ir bendruomenės dermės.37:00 – Vyro pozityvumas ir gerumo paieška: nuostata pirmiausia matyti žmoguje potencialą, o vaiko auginimą grįsti drąsinimu, o ne baime.44:30 – Patarimas: girdėti, girti ir drąsinti, nes žmogus auga iš palaikymo, o ne iš kontrolės.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Ar jūra ir buriavimas išmoko gyventi? „Eikos“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako – taip. Vis dažniau jis pastebi, kad čia kaip ir gyvenime – svarbiausia yra tikslas, pasitikėjimas ir atsakomybė. Reikia žinoti, kur plauki, pasitikėti įgula, mokėti priimti sprendimus, numatyti atsarginius uostus. Nuo šios patirties R. Dargis brėžia tiesią liniją į tai, kaip veikia žmogus, bendruomenė ir valstybė.

R. Dargis mato pasitikėjimą kaip visuomenės klijus: be jo neįmanoma kurti bendrų institucijų ir ilgalaikių projektų. Iš čia kyla bendruomenių svarba – tik horizontaliai jungdamiesi, augindami vietinius autoritetus ir stiprindami savivaldą galime išsivaduoti iš polinkio laukti, kad valdžia viską sutvarkys už mus.

Pokalbyje – ir apie švietimą kaip visa ko pamatą: mokykla turi išmokyti orientuotis aplinkoje, suprasti „kur seklumos ir uolos“, ugdyti finansinį, ekonominį ir medijų raštingumą, o svarbiausia – atsakomybės džiaugsmą. Elitas šį pamatą paverčia kryptimi: savo darbu ir pavyzdžiu veda kitus, įžiebia iniciatyvą bendruomenei ir perduoda geriausias patirtis jaunajai kartai.

Apie tai, kur plaukiame kaip valstybė, kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip geriausiai auklėti anūkus – „Beyond Economics and Back“ kalbasi verslininkas ir visuomenininkas Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:2:10 – Buriavimas kaip gyvenimo metafora: krypties žinojimas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi bei komanda kaip pagrindas tiek jūroje, tiek gyvenime.6:20 – Savirūpa ir godumas – dvi to paties mato pusės: veikiant bendram labui stiprėja visuomenės pasitikėjimas, o elitas turi rodyti šį kelią pavyzdžiu.19:05 – Švietimas – ateities pamatas: atsakomybės jausmas ir gebėjimas orientuotis pasaulyje kaip svarbiausios pamokos. 22:20 – Padovanok Lietuvai ir Vilniui viziją – kvietimas mąstyti apie ateitį ir kurti ją kartu, atsisakant pasyvios priklausomybės nuo pašalpų.29:30 – Valstybės kūrimas – tai bendruomenių stiprinimas ir žmonių įgalinimas veikti, kai aiškus tikslas tampa bendru siekiu.38:00 – Valdžia turi nustatyti aiškias taisykles ir leisti žmogui veikti, o politikai – mokėti dirbti, girdėti ir burti.44:50 – Vaikų auginimas kaip kūryba: tikroji gyvenimo prasmė slypi gebėjime auginti, perduoti vertybes ir kurti ateitį per žmones.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: https://www.facebook.com/laisvosios.r... 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/

Kai socialdemokratai valdžioje, pats laikas prisiminti apie politinę kultūrą, pagarbą žmogui ir dialogo prasmę – pokalbyje su vienu iš partijos kūrėju ir ilgamečiu jos nariu. Tinkalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ – triskart Seimo pirmininkas ir buvęs „Panoramos“ vyriausias redaktorius Česlovas Juršėnas. Nepriklausomybės Akto signataras puikiai prisimena ir pakylėtas, ir skaudesnes savo gyvenimo akimirkas. Pavyzdžiui, darbo dieną krepšininkų pasitikimą po Europos čempionato pergalės, kuomet minia bandė jį nušvilpti, o Č. Juršėnas sugebėjo nesupykti ir su jam būdingu humoru tarė: „Kad jūs taip dirbtumėt, kaip dabar švilpiate“. Mažytė Lietuvos Konstitucija Signataro kišenėje – ne talismanas. Č. Juršėnui ji reikalinga tam, kad galėtų remtis pagrindiniu valstybės įstatymu ir bet kurio ginčo metu būtų tuo, kuris sudeda paskutinius taškus. Jaunesniems politikams Č. Juršėnas primena taisykles, kurios skamba paprastai, bet reikalauja brandos: žinok „viską apie kai ką ir kai ką apie viską“, nuolat bendrauk su žmonėmis, problemas spręsk čia ir dabar. O politinė kultūra? Ginčykis salėje, bet po posėdžio gerk kavą be pykčio: pagarba ir empatija priešininkui sugrąžina prasmę politikoje. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Česlovu Juršėnu apie politiko ir žmogaus atsakomybę, žmogiškumą ir politinę meistrystę.Į ką galite atkreipti dėmesį:3:30 – Valdžia nekeičia žmogaus, jei laikaisi vertybių: svarbu išlikti savimi, išsaugoti paprastumą ir mylėti žmones. 11:15 – Nuo mokyklos suolo iki „Panoramos“: žurnalistika kaip pamatas politikai, gebėjimui klausyti ir kalbėti su žmonėmis.21:40 – Konstitucija kišenėje: kūrimo klaidos, atsitiktinumai ir valstybės pamatai. 27:30 – Ekonomikos persitvarkymas po nepriklausomybės atkūrimo: infliacija, privatizacija ir lito patikimumo atkūrimas.37:50 – Tarybos anekdotai ir kasdienybės paradoksai: nuo monetos metimo iki pustrečio antausio.44:50 – Žmonės valdžioje – įvairūs, bet siekia to paties: geresnės Lietuvos.50:50 – Patarimai dabartinei valdžiai: gilintis, bendrauti, turėti kantrybės ir išlikti žmogiškiems.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7WuSekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: https://www.facebook.com/laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/