Ar jūra ir buriavimas išmoko gyventi? „Eikos“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako – taip. Vis dažniau jis pastebi, kad čia kaip ir gyvenime – svarbiausia yra tikslas, pasitikėjimas ir atsakomybė. Reikia žinoti, kur plauki, pasitikėti įgula, mokėti priimti sprendimus, numatyti atsarginius uostus. Nuo šios patirties R. Dargis brėžia tiesią liniją į tai, kaip veikia žmogus, bendruomenė ir valstybė.

R. Dargis mato pasitikėjimą kaip visuomenės klijus: be jo neįmanoma kurti bendrų institucijų ir ilgalaikių projektų. Iš čia kyla bendruomenių svarba – tik horizontaliai jungdamiesi, augindami vietinius autoritetus ir stiprindami savivaldą galime išsivaduoti iš polinkio laukti, kad valdžia viską sutvarkys už mus.

Pokalbyje – ir apie švietimą kaip visa ko pamatą: mokykla turi išmokyti orientuotis aplinkoje, suprasti „kur seklumos ir uolos“, ugdyti finansinį, ekonominį ir medijų raštingumą, o svarbiausia – atsakomybės džiaugsmą. Elitas šį pamatą paverčia kryptimi: savo darbu ir pavyzdžiu veda kitus, įžiebia iniciatyvą bendruomenei ir perduoda geriausias patirtis jaunajai kartai.

Apie tai, kur plaukiame kaip valstybė, kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip geriausiai auklėti anūkus – „Beyond Economics and Back“ kalbasi verslininkas ir visuomenininkas Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

2:10 – Buriavimas kaip gyvenimo metafora: krypties žinojimas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi bei komanda kaip pagrindas tiek jūroje, tiek gyvenime.

6:20 – Savirūpa ir godumas – dvi to paties mato pusės: veikiant bendram labui stiprėja visuomenės pasitikėjimas, o elitas turi rodyti šį kelią pavyzdžiu.

19:05 – Švietimas – ateities pamatas: atsakomybės jausmas ir gebėjimas orientuotis pasaulyje kaip svarbiausios pamokos.

22:20 – Padovanok Lietuvai ir Vilniui viziją – kvietimas mąstyti apie ateitį ir kurti ją kartu, atsisakant pasyvios priklausomybės nuo pašalpų.

29:30 – Valstybės kūrimas – tai bendruomenių stiprinimas ir žmonių įgalinimas veikti, kai aiškus tikslas tampa bendru siekiu.

38:00 – Valdžia turi nustatyti aiškias taisykles ir leisti žmogui veikti, o politikai – mokėti dirbti, girdėti ir burti.

44:50 – Vaikų auginimas kaip kūryba: tikroji gyvenimo prasmė slypi gebėjime auginti, perduoti vertybes ir kurti ateitį per žmones.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Kai socialdemokratai valdžioje, pats laikas prisiminti apie politinę kultūrą, pagarbą žmogui ir dialogo prasmę – pokalbyje su vienu iš partijos kūrėju ir ilgamečiu jos nariu. Tinkalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ – triskart Seimo pirmininkas ir buvęs „Panoramos“ vyriausias redaktorius Česlovas Juršėnas. Nepriklausomybės Akto signataras puikiai prisimena ir pakylėtas, ir skaudesnes savo gyvenimo akimirkas. Pavyzdžiui, darbo dieną krepšininkų pasitikimą po Europos čempionato pergalės, kuomet minia bandė jį nušvilpti, o Č. Juršėnas sugebėjo nesupykti ir su jam būdingu humoru tarė: „Kad jūs taip dirbtumėt, kaip dabar švilpiate“.

Mažytė Lietuvos Konstitucija Signataro kišenėje – ne talismanas. Č. Juršėnui ji reikalinga tam, kad galėtų remtis pagrindiniu valstybės įstatymu ir bet kurio ginčo metu būtų tuo, kuris sudeda paskutinius taškus. Jaunesniems politikams Č. Juršėnas primena taisykles, kurios skamba paprastai, bet reikalauja brandos: žinok „viską apie kai ką ir kai ką apie viską“, nuolat bendrauk su žmonėmis, problemas spręsk čia ir dabar.

O politinė kultūra? Ginčykis salėje, bet po posėdžio gerk kavą be pykčio: pagarba ir empatija priešininkui sugrąžina prasmę politikoje.

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Česlovu Juršėnu apie politiko ir žmogaus atsakomybę, žmogiškumą ir politinę meistrystę.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

3:30 – Valdžia nekeičia žmogaus, jei laikaisi vertybių: svarbu išlikti savimi, išsaugoti paprastumą ir mylėti žmones.

11:15 – Nuo mokyklos suolo iki „Panoramos“: žurnalistika kaip pamatas politikai, gebėjimui klausyti ir kalbėti su žmonėmis.

21:40 – Konstitucija kišenėje: kūrimo klaidos, atsitiktinumai ir valstybės pamatai.

27:30 – Ekonomikos persitvarkymas po nepriklausomybės atkūrimo: infliacija, privatizacija ir lito patikimumo atkūrimas.

37:50 – Tarybos anekdotai ir kasdienybės paradoksai: nuo monetos metimo iki pustrečio antausio.

44:50 – Žmonės valdžioje – įvairūs, bet siekia to paties: geresnės Lietuvos.

50:50 – Patarimai dabartinei valdžiai: gilintis, bendrauti, turėti kantrybės ir išlikti žmogiškiems.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

– Ar tikrai esame laisvi, ar tik pakeitėme grandines, kurios mus laiko?

Architektas, rašytojas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva tęsia pokalbį apie žmogaus egzistencijos prasmę ir dievoiešką.

A. Kaušpėdas meta nepatogų klausimą: ar išdrįstame būti savimi, ar tik kartojame tai, kas saugu ir madinga? Tik atradę autentišką save, žmonės gali tapti tikrais kūrėjais, dieviškais žmonėmis, turinčiais prasmę ir atsakomybę pasaulyje. Vis tik dabar, iš stokos laikų išėjusi visuomenė skęsta pertekliaus iliuzijoje – turėdama viską, bet vis tiek jausdama vidinę tuštumą.

Pokalbyje skleidžiasi ir asmeninė dukters netekties drama, pavirtusi literatūriniu išgijimu. „Koplyčia yra autoterapinis romanas,“ – sako autorius. – „Per rašymą išmokau priimti skausmą, o tada jį paleisti.“ A. Kaušpėdas sako, kad jo atradimai tokie brangūs, kad dabar jis dega noru dalintis ir visiems linki sunkiausio, bet svarbiausio dalyko – pamilti artimą. Ne sudievintą, idealizuotą „žvaigždę“, bet artimiausią žmogų – su visais trūkumais ir netobulumais. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – A. Kaušpėdo ir E. Leontjevos šviesus ir gilus pokalbis apie žmogaus kelią į vidinę laisvę.

Tinklalaidėje aptariamos temos:

2:25 – Laisvė be valios virsta chaosu: drąsa būti savimi, o ne mados kopija.

7:50 – Nuo stokos prie pertekliaus: postsovietinis „visko noriu“ ir prasmės stygius pertekliuje.

10:50 – Skausmas, kančia, diskomfortas kaip mokytojas: nesėkmės, krizės ir tvarkos atkūrimas kaip architektūra.

14:55 – Laikas kaip veikėjas: romano „Koplyčia“ sluoksniai, patirčių kondensavimas, kančios išgyvenimas ir virsmo pojūtis.

21:00 – Tikėjimas ir žinojimas – ne priešybės, o viena kelionė: nuo pomirtinio pasaulio iki sąmoningos maldos ir susitikimo su savo angelu.

27:10 – Sunkiausia – pamilti artimą: autoterapinis romanas apie susitaikymą su skausmu, viltį ir gerąjį „meilės virusą“, galintį suvienyti bendruomenę.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Kodėl žmogus, nugyvenęs sovietmečio baimėje ir veidmainystėje, vieną dieną ima statyti koplyčią? Architektas, muzikantas ir dabar jau rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalba apie romaną „Koplyčia“ – „baisią pasaką su laiminga pabaiga“, parašytą iš asmeninės pareigos ir ilgesio prasmei.

Sovietmetis, sako jis, buvo dehumanizacijos mokykla: baimė, melas, prisitaikymas, pabėgimas į užmarštį dūmuose ar stikliuke. Kai atgimimas atnešė laisvę, atėjo ir naujas išbandymas – gyventi be bėgių, nebesiremti svetimų nurodymų algoritmais. Čia prasidėjo dvasinė architektūra: žmogus tarsi kryžiaus vertikalės ir horizontalės susikirtime, su visa gyvenimo našta ir atsakomybe už savo praeities pasirinkimus.

„Antis“ atsirado kaip juokas, bet tapo būdu baimę paversti ironija ir drąsa – savotiška laisvės repeticija. Panašiai ir romane Leonardas Gražys, netekęs „blogosios atminties“, gauna galimybę iš naujo susikurti tapatybę. Jis suvokia, kad tikras kūrimas negali vykti be pagrindo – be prasmės ir laisvos valios. „Koplyčia“ čia reiškia ir realų objektą, ir vidinę tvarką. Tai kelias nuo daiktų sustatymo iki pasaulio supratimo – perėjimas nuo chaoso prie darnios, gyventi tinkamos būsenos.

Algirdas Kaušpėdas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi apie Koplyčią – kūrinį, o kartu ir vidinį virsmą bei žmogaus bandymą susigrąžinti prasmę.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Kodėl taip nutinka, kad net žinodami, jog patirtis bus nuvilianti, kartojame tą patį veiksmą? Apie priklausomybės paradoksus jau antras pokalbis su prof. Robertu Badaru tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.

Jis primena, kad psichoaktyvios medžiagos nieko naujo nesukuria – jos tik pasinaudoja tuo, kas jau yra organizme, ir greitai iššvaisto mūsų neuronešiklių ir džiaugsmo atsargas. O sveikas gyvenimo būdas veikia priešingai: leidžia kūnui pačiam gaminti daugiau serotonino ir dopamino, todėl žmogus ilgainiui jaučiasi stipriau ir ramiau.

Profesoriaus palyginimai – kinematografiškai vaizdingi. Mikė Pūkuotukas džiaugėsi ne tiek pačiu medumi, kiek akimirka prieš jo skanavimą – taip ir mūsų smegenys: didžiausias dopamino šuolis kyla ne nuo pačios patirties, o nuo laukimo. Kad netrukus žmogus jau galės naudoti savo „medų“ - priklausomybę sukeliančią medžiagą. Tai supratę, galime būti laisvesni. Islandija parodė, kad investavus į vaikų sportą ir laisvalaikį, galima sustabdyti paauglių priklausomybių epidemiją. O paprasti ritualai – kavos puodelis, šokis, mėgstamas hobis – tampa ne tik kasdienybės malonumais, bet ir apsauga nuo pavojingų pagundų.

Apie tai, kaip mūsų smegenys mus apgauna, kodėl įpročiai tokie galingi ir ką galime padaryti, kad liktume stiprūs – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi gydytojas toksikologas prof. R. Badaras ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Kaip rinką mato ne ekonomistai, o joje kasdien veikiantys žmonės? Apie tai kalbamės su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Nuo 90-ųjų euforijos, kai „atsirado visko“ ir gimė verslumo dvasia, iki šiandienos kainų nerimo – pokalbis su R. Vainiene kviečia iš naujo pažvelgti į rinką – taip, kad joje būtų lengviau jaustis ir daugiau pasitikėti savimi. Ji tai aiškina ne per formules, o supratimą, kaip iš tikrųjų perkamos ir parduodamos prekės, kokią įtaką turi tiekimo grandinės, kodėl reguliavimai kartais pabrangina net vandenį ir kaip mūsų pačių lūkesčiai formuoja savijautą parduotuvėje.

R. Vainienė padeda pamatyti kainą ne kaip priešą, o gyvą santykį, kuriame galima veikti drąsiau, ramiau ir su daugiau pasitikėjimo.Ji primena: rinka nėra „centro komiteto“ planas – joje daug atsitiktinumų, neplanuotų pasekmių ir skirtingų žmonių sprendimų.

Pinigai leidžia mainytis su nepažįstamu žmogumi, praplečia mūsų galimybes ir kuria laisvę rinktis. O geresnė savijauta rinkoje prasideda nuo atsakomybės: tiek pirkėjo ir pardavėjo, tiek politikų, priimančių taisykles.

Atsakomybės neišmoksi teoriškai – ji ateina su pareigomis, teigia Rūta. Kviečiame klausyti šio epizodo, skirto LLRI 35-mečiui!

Šventiniame pokalbyje apie žmogų rinkoje su buvusia instituto prezidente, pirmąja LLRI darbuotoja, o dabar – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove R Vainiene kalbasi LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Šimtus kilometrų piligriminių žygių – nuo Lietuvos iki Santjago – įveikusi pokyčių valdymo konsultantė ir laidų vedėja Lina Mieliauskienė sako, kad ir pokyčiai organizacijoje visuomet yra kelionė. Išeini su gera intencija ir entuziazmu, bet greitai supranti – senieji „sportbačiai“, įpročiai ir metodai, kurie anksčiau visiems tiko, dabar tik trukdo. Tenka juos nusimesti ir žengti toliau, kartais net basomis, sako ji.

Žengdamas piligrimų keliu, žinai: kuprinė neturi būti per sunki, ir kad svarbiausia ne kilometrai, o žmonės, kuriuos susitinki dienos pabaigoje. Ir kad kiekvienas keliauja savaip – vienas greičiau, kitas lėčiau, vienam skauda kojas, kitam – širdį.

Organizacijose – tas pats. Pokyčiai visuomet banguoja: vieni darbuotojai priima juos su entuziazmu, kiti sustoja ar net priešinasi. L. Mieliauskienė sako, jog vadovui nereikia apkabinti visų, pakanka pasirūpinti savo artimiausia šešių žmonių grupe, o jie jau perduos dėmesį toliau. Taip iš šimtų individualių žingsnių gimsta bendras judėjimas pirmyn.

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ pokyčių valdymo konsultantė Lina Mieliauskienė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi apie pokyčius, kurie visada kelia nerimą, bet tampa lengvesni, kai žengiami kartu – net jeigu ir basomis.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Valstybės vyrai neužauga per naktį. Jie užauga iš mažų, bet lemtingų apsisprendimų. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus – ryškiausias to pavyzdys.

„1943 m., vokiečių okupacijos metu įvyko mano gyvenimo lūžis,“ – prisimena jis. Kauno gimnazijoje su draugais jis pradėjo leisti leidinį „Jaunime, budėk“. „Mūsų tikslas buvo pasiekti jaunąją kartą. Ir mums pavyko.“

Per pirmą sovietų okupaciją gimnazijos salėje jie užgiedojo „Tautišką giesmę“. Karo verpetas nubloškė į Vokietijos pabėgėlių stovyklas. „Sportas labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos visuomeninio gyvenimo atgaivinimo,“ – sako V. Adamkus, prisimindamas Pavergtųjų tautų olimpiadą, kurioje jis pats žengė su Lietuvos vėliava. Tai buvo tylus, bet galingas ženklas pasauliui, kad Lietuva tebėra gyva.

Amerikoje Valdas Adamkus vėl rado būdų kovoti už Lietuvą: telkė jaunimą, organizavo peticijas, į Baltuosius rūmus nunešė 40 tūkstančių parašų, o į Jungtines Tautas – memorandumą dėl Lietuvos laisvės. „Judėjom, kaip galėjom, kaip sugalvojom ir kaip pajėgėm padaryti, kad visas judėjimas vyktų.“

Šiandien, žvelgdamas į nepriklausomą Lietuvą, Prezidentas sako: „Verta buvo gyventi.“

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – ypatingas pokalbis su Prezidentu Valdu Adamkumi ir LLRI prezidente Elena Leontjeva apie tai, kaip iš gimnazisto drąsos gimsta valstybės vyro atsakomybė.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

„Kai žmogus nurimsta, smegenų veikla skamba kaip Bachas –harmoninga, gili, erdvėje sklindanti muzika. O kai protas išsiderina – tai nebe muzika, o triukšmas“, – provokuoja  KTU prof. neuromokslininkas Arminas Ragauskas,  daugelį metų tyrinėjantis, kaip mąsto, jaučia ir veikia žmogaus smegenys.

Anot jo, šiuolaikinį žmogų vis dažniau išbalansuoja nestoka, o perteklius – informacijos, lūkesčių, nuolatinio reikalavimo „būti geresniu“. Net tada, kai iš pažiūros viskas gerai, viduje gali kauptis nuovargis, nerimas, tuštuma. Tik gebėjimas sustoti, išbūti tyloje ir atsigręžti į save padeda atgauti pusiausvyrą.

Tuo tarpu lyderystę profesorius mato ne kaip jėgos ar pozicijos išraišką, o kaip krypties paiešką. „Lyderis – tai tas, kuris turi pasekėjų. Bet jei jie seka žmogų, kuris pats nežino, kodėl bėga – lyderystė neturi prasmės“, – sako jis, prisimindamas filmo „Forrestas Gampas” sceną, kurTomas Hanksas be aiškaus tikslo bėga per Ameriką. Tikras lyderis nebūtinai eina pirmas – bet jis žino, kodėl eina, ir sugeba įkvėpti kitus eiti kartu.

 Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su prof. A. Ragausku apie smegenų subtilybes bei kodėl šiuolaikinį žmogų ištinka perdegimas.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠

Tikroji pergalė yra gebėjimas atsikelti ir eiti toliau, sako pianistė Mūza Rubackytė, dar jaunystėje patyrusi, ką reiškia, kai meistriškumą nugali intrigos.

Savo kaip muzikės kelią ji vadina „akmenuotu“: anksti pastebėtas talentas, pirmasis koncertas vos dvejų – Palangoje. Mama, kuri paaukojo savo svajones, kad dukra galėtų gyventi muzika. Tėvo ilgesys, tapęs kūrybos alkio šaltiniu. Ir visagalis matriarchatas – mama, teta, močiutė – įkvėpęs stiprybės ir optimizmo. O jos vaikystės knygos buvo tik apie herojus: Mocartą, Šubertą, karvedžius, Napoleoną: „Aš skaičiau tik apie herojus. Ir žinojau – tam, kad įvyktų kažkas išskirtinio, reikia turėti užtaisą“.

To užtaiso jai prireikė visoje karjeroje, kuri buvo tarsi kova už būtį: sunkios gyvenimo sąlygos, politiniai stabdžiai, septyneri metai „nežinioje“, kai koncertai vyko visur, kur tik buvo galima groti, o viešbučiuose gyveno tarakonai. Bet buvo ir didžiųjų scenų, ir pergalių, kurios stiprino įsitikinimą: talentas – tik pradžia, visa kita sukuria ištvermė.

Paryžius, į kurį Mūza išvyko ne dėl karjeros blizgesio, o dėl žinių alkio, atvėrė naujas galimybes – pažinti prancūzų muziką, gilinti meistriškumą, iš naujo apmąstyti savo santykį su Francu Lisztu ir Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Scena tapo vieta, kur didžiausias teisėjas yra autorius: „Nenuvilti genijaus“ – štai kas svarbiausia Mūzai, atliekant muzikos kūrinius.

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Mūza Rubackyte – apie aukštumas, kurios pasiekiamos tik einant akmenuotu keliu.

Į ką galite atkreipti dėmesį:

3:20 – Vaikystė po fortepijonu.

11:00 – Politinės kliūtys ir nepritekliaus metai.

16:50 – Pralaimėjimas kaip tramplynas.

23:00 – Lisztas ir Čiurlionis – didžiausi mokytojai ir teisėjai.

40:45 – Harmonija ir elegancija.

Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.

📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠

🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠

Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas:

👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠

👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute

👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠