Kas mūsų laukia po mirties? Pažvelgti anapusybėn siekiu lygindamas senovės Egipto lyriką ir Mirusiųjų knygos posmus su Izraelio išminčių ir Luko evangelijos tekstais. Skaitau Klemenso Romiečio ir Tertulijono mintis, kurios padeda suprasti, ką šiuo klausimu manė Bažnyčios tėvai, ir drauge atskleidžia mažai žinomą, bet pirmaisiais krikščionybės amžiais vyravusį eschatologinį požiūrį.

Aiškindamas svarbią eschatologinę kategoriją, aptariu pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.

Ką ir kaip prisikėlęs iš mirusiųjų Kristus kalbėjo savo mokiniams.

Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.

Kas, kam ir ką skelbė kalėjime? Mėginame suprasti Pirmajame Petro laiške esančios slėpiningos minties prasmę.

Pasiremdamas Origenu ir Tertulijonu, aptariu ugnies, išlydančios auksą, metaforą Šventajame Rašte.

Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.

Protas ir valia išskiria žmogų iš kitų Dievo kūrinių žemėje. Žmogus yra daugiau nei gyvūnas – jis mąsto ir renkasi, geba kritiškai apmąstyti savo pasirinkimus, taip pat apmąstyti apie savo ir kitų mąstymą, išskirti tai, kas teisinga ir kas ne. Tačiau ar žmogaus pasirinkimai ir mąstymas gali pakelti jį iki Dievo? Ar mūsų valia laisva rinktis Dievą ir jo dovanojamą išgelbėjimą?

In memoriam Aleksejui Navalnui

Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Sun Tzu Karo meno įžvalgomis, svarstome apie tai, į kokį karą yra įtraukta Bažnyčia ir koks turėtų būti tikras Jėzaus Kristaus karys.