Bičiuliams

Dar kartą apie Jono raštus.

Pagalba painiame apokaliptiniame labirinte.

Apie klaidingus teologinius lūkesčius apaštalų ir mūsų dienomis. Ką reiškia Jėzaus žodžiai: "Dangaus karalystė patiria smurtą, ir smurtininkai ją grobia"? Skaitiniai: https://biciuliams.lt/aukso-amzius-ir-jo-gresme-demokratijai https://biciuliams.lt/maldos-baltuosiuose-rumuose-pentagone-ir-vatikane

Apie Henocho knygos atspindžius Jono Apokalipsėje.

https://youtu.be/ErbL5VK5PX0

Jono laiškai plėtoja Evangelijos pagal Joną mintis ir yra neatsiejama taip vadinamos Jono tradicijos dalis. Ji drauge su Corpus Paulinum (Pauliaus laiškais) nedvejotinai sudaro teologinės Naujojo Testamento minties esmę.

Dievas Tėvas yra virš mūsų, Dievas Sūnus dėl mūsų, o Dievas Šventoji Dvasia yra mumyse. Tai iš tiesų dovana Asmenyje. Šventajame Rašte Šventoji Dvasia apibūdinama įvairiais įvaizdžiais ir šioje laidoje išgirsite apie kelis iš jų. Taip pat sužinosite, kodėl lietuviai Šv. Rašto vertėjai taip skirtingai vertė gr. žodį Παράκλητος – Parakletas, kuriuo Jonas Jėzaus lūpomis apibūdina Šventąją Dvasią.

Pasitelkdamas Bažnyčios tėvus, kelis tapytojų paveikslus ir Šventąjį Raštą, kalbu apie Trivienio Dievo slėpinį, dėmesį sutelkdamas ties Šventąja Dvasia, ir kaip ją apibūdina Naujojo Testamento autoriai.

Lyginu Senojo Testamento ir Naujojo Testamento ištraukas, kurias sieja vandens motyvas, ir aptariu, kaip kristologija keičia temines Toros reikšmes.