Kalbamės dažnai. Kartais po pokalbio jaučiame palengvėjimą, aiškumą, viltį. Kartais jaučiamės apsunkę, tarsi apsinuodiję. Kaip taip gaunasi? Kodėl taip gaunasi? Ar čia kiti kažką pridaro ar mes patys? Tyrinėjame per savo patirtį, analizuojame remdamiesi geštalt terapijos ir budistinės psichologijos požiūriu. Gero klausymo. Kaip jūs nuodijatės ir gydotės pokalbių metu?