1975 metais rugpjūčio 8-ąją pirmą kartą pavartotas terminas „klimato atšilimas“. Toks terminas buvo išspausdintas žurnale „Science“, kuriame amerikiečių geochemikas Wallace'as Smithas Broeckeris paskelbė straipsnį „Klimato kaita: Ar mes esame ant neišvengiamo visuotinio atšilimo slenksčio?“.

Ved. Julius Juchnevičius

(DI iliustracija)

1948 metų rugpjūčio 8-tąją Londono olimpinėse žaidynėse lengvaatletė iš Nyderlandų Fanny Blankers-Koen, paskutinėje rungtyje padėjusi komandai laimėti auksą estafetėje keturi po šimtą, tapo pirmaja moterimi, vienose žaidynėse iškovojusi keturis aukščiausius apdovanojimus. Žaidynės buvo pramintos „Taupumo žaidynėmis“, jos vyko po Antrojo pasaulinio karo.

1971-ų metų rugpjūčio šeštąją po dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų dienų pasaulio vandenynuose į Hamblo uostą Hempšyre apiplaukęs aplink pasaulį sugrįžo trisdešimt vienerių buvęs desantininkas Čėjus Blitas. Suprantama, pasaulio jis neapiplaukė pirmas, nors kelionėje ir įveikė beveik penkiasdešimt tūkstančių kilometrų specialiai sukonstruota jachta „British Steel“. Bet parplaukusį į Hamblą, jį pasitiko ne tik dviejų šimtų laivų flotilė, bet ir Edinburgo hercogas, Velso princas, princesė Ana ir tuometis
ministras pirmininkas Edwardas Heathas - visi jie dalyvavo iškilmingoje vakaruškoje, į kurią iš viso susirinko šeši tūkstančiai svečių. Blitas buvo pirmasis žmogus, kuris į kelionę aplink pasaulį išplaukė neteisinga kryptimi. Ta prasme, iš rytų į vakarus - prieš vyraujančius vėjus ir sroves.

Ved. Julius Juchnevčius
(DI iliustracija)

Lygiai prieš šimtą dešimt metų rugpjūčio 5 dieną Klivlende, Ohajo valstijoje, itin judrioje keturių krypčių sankryžoje įrengtas šviesoforas. Na ir kas, galite paklausti? O gi tas, kad tai buvo pirmasis elektrinis šviesoforas pasaulyje. Ir turėjo jis tik dvi spalvas.

1790 metų rugpjūčio 2-ą pirmą sykį gyventojų surašymas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu niekas nežinojo, kiek žmonių gyvena palyginti neseniai susikūrusioje valstybėje. Tai buvo vienas svarbiausių pirmosios Džordžo Vašingtono prezidentavimo kadencijos darbų - surašymas buvo atliktas pagal konstitucinius įgaliojimus, o daugelis jį vertino kaip šalies klestėjimo ir pažangos įrodymą.

(DI iliustracija)

Pirmąją 1936-ųjų rugpjūčio dieną daugiau nei 5 000 sportininkų iš 51 šalies žygiuoja į 100 000 žiūrovų pilną Berlyno stadioną per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Juos pasitinka Adolfas Hitleris. Tądien jis nedaugžodžiauja, tik paskelbia vienuoliktąją moderniosios eros olimpiadą atidarytą.

Lygiai prieš dvylika metų paskutinę liepos dieną Londono olimpinėse zaidynėse amerikiečių plaukikas Maiklas Phelpsas tapo daugiausiai olimpinių apdovanojimų iškovojęs sportininkas. Tądien jis pelnė sidabrą 200 metrų distancijoje peteliške ir auksą keturi po du šimtus metrų estafetę laisvu stiliumi kartu su komandos draugais Rikiu Berencu, Deividu Waltersu ir dar nespėjusiu prisidirbti Ryanu Lochte. Pamenat istoriją Rio de Žaneire, kai vaikinas apsimelavo neva buvęs apiplėštas. Bet apie didvyrius
daina, ne apie lochčius. Phelpsui tai buvo aštuonioliktas ir devynioliktas apdovanojimas. Iki tol rekordas laikėsi nuo šešiasdešimt ketvirtųjų ir priklausė rusų gimnastei Larisai Latyninai, laimėjusiai aštuoniolika medalių.

Lygiai prieš šešerius metus liepos trisdešimtąją tuometis Jungtinės karalystės užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas nuvyko savo pirmojo užsienio vizito ir padarė taip, kad jis taptų labai įsimintinas. Per susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi savo Kinijoje gimusią žmoną Huntas netyčia pavadino japone. Detalės apie tai, kaip į šią klaidą reagavo Hunto žmona, viešumoje nepasirodė. Kinai, tiesa, protesto notų irgi nesiuntė. Kinija ir Japonija šimtmečius buvo varžovės. Nors pastaruoju metu santykiai šiek tiek pagerėjo, jie tebėra konfliktiški dėl tokių problemų kaip kraujo praliejusi Japonijos okupacija kai kuriose Kinijos dalyse XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Huntas, kuris pirmą kartą oficialiai lankėsi Kinijoje po to, kai poste pakeitė Borisą Johnsoną, greitai susizgribo, kad padarė „siaubingą“ klaidą. „Mano žmona japonė - mano žmona kinė. Tai baisi klaida“, - sakė jis savo kolegai, Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi. „Mano žmona yra kinė, o mano vaikai - pusiau kinai, todėl turime kinų senelių, gyvenančių Sianio mieste, ir stiprių šeimyninių ryšių Kinijoje“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje senovinį Sianio miestą Šiaurės Kinijoje.

2000-tųjų liepos 29-ąją Malibu, Kalifornijoje susituokė viena garsiausių Holivudo porų (tuo metu garsiausia) Bradas Pittas ir Jennifer Aniston. Jų vestuvės kainavo apie vieną milijoną dolerių ir buvo griežtai saugomos nuo paparacių. Nepaisant to, kad jie garsėjo kaip viena iš Holivudo auksinių porų, ilgainiui ėmė sklisti gandai, kad Aniston ir Pittas turi problemų. 2004-taisiais pasklido spėlionės, kad Pittas užmezgė romantiškus santykius su Angelina Jolie, savo bendražyge iš filmo „Ponas ir ponia Smitai“ (kiek
pamenu, išėjom per vidurį šio filmo iš kino teatro). Per Naujuosius metus Pittas ir Aniston buvo nufotografuoti Angilijos paplūdimyje vaikštinėjantys susikibę už rankų, tačiau jau po kelių dienų, jiems tebebūnant atostogose, buvo išplatintas bendras pareiškimas, kuriame buvo paskelbta apie išsiskyrimą. Netrukus Pittas prisipažino turįs santykius su Jolie. Pasipiktinę Aniston gerbėjai ir draugai pasmerkė Pittą kaip beširdį, o Jolie - kaip žavią šeimų griovėją. Fanai netgi pirko marškinėlius, ant kurių buvo parašyta: priklausau „Aniston komandai“, ant kitų - „Jolie komandai“. „Vanity Fair“
teigimu, Aniston marškinėliai buvo 25 kartus populiaresni už Jolie. 2006-tųjų pradžioje Jolie paskelbė, kad laukiasi Pitto vaiko; netrukus po to pasirodė žinia, kad Pittas sėkmingai įsivaikino Jolie vaikus Maddoxą ir Zaharą, kurių pavardės teisiškai buvo pakeistos į Jolie-Pitt. 2016-taisiais Pittas ir Jolie išsiskyrė.

1952 metų liepos 26-tąją sulaukusi vos trisdešimt trejų nuo vėžio mirė Argentinos respublikos prezidento žmona Eva Duarte Peron. Šį pasaulį ji paliko prezidento rezidencijoje, kur iki paskutinės akimirkos kartu buvo jos vyras - generolas Juanas Domingas Peron. Garsiausia Argentinos ir ne tik jos pirmoji ponia, kurią šalies Kongresas paskelbė Argentinos tautos dvasine vadove, gimė kaime, pavadinimu Los Toldos. Ji buvo jauniausia iš penkių vaikų. Nesulaukusi 20-ies Eva jau persikėlė į Buenos Aires, nes turėjo didelių teatrinių ambicijų. Ten ji susipažino su tuometiniu pulkininku Juanu Domingo Peronu, o praėjus metams po to, kai pora susituokė, Peronas tapo Argentinos prezidentu. Tapusi pirmaja ponia Eva visą savo laiką skyrė Argentinos vargšams, arba descamisados. Per septynerius metus Eva Peron atvedė darbininkų klasę į iki tol nematytą politinę valdžią. Nors Evita, kaip ji buvo vadinama, buvo socialinė gynėja ir ją dievino darbininkų klasė, kariškiai ir aukštesnioji klasė jos bijojo ir nekentė. Jie laikė ją grėsme ir manė, kad ji naudojasi savo visuomenine padėtimi asmeniniams siekiams įgyvendinti. Ši moteris buvo tokia galinga, kad jos bijota net ir po mirties.