Šią dieną 1992 metais Barselonoje atidarytos XXV-osios olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmosios žaidynės, kuriose leista dalyvauti profesionaliems sportininkams. Pirmąsyk nuo septyniasdešimt antrųjų nė viena šalis neboikotavo žaidynių. Barselonoje iš viso dalyvavo 169 šalių komandos - daugiausia per visą olimpinių žaidynių istoriją. Lietuvai tai irgi buvo ypatingos žaidynės, nes mūsų šalies sportininkai vasaros žaidynėse pirmą kartą po ilgos pertraukos atstovavo nepriklausomai Lietuvai.

1911 metų liepos 24-ąją amerikiečių archeologas Hiramas Binghamas aptinka Maču Pikču griuvėsius. Buvusi senovės inkų gyvenvietė Peru yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. Manoma, kad į šiaurės vakarus nuo Kusko kalnuose pasislėpęs Maču Pikču buvo inkų vadų, kurių civilizaciją XVI amžiuje beveik sunaikino ispanų užkariautojai, vasaros poilsio vieta. Šimtus metų po to jos egzistavimas buvo paslaptis, kurią žinojo tik regione gyvenę valstiečiai. Viskas pasikeitė 1911 metų vasarą, kai Binghamas su nedidele tyrinėtojų grupe atvyko ieškoti garsiųjų „dingusių“ inkų miestų. Keliaudamas pėsčiomis ir su mulais, Binghamas ir jo komanda iš Kusko nuvyko į Urubambos slėnį, kur vietinis ūkininkas papasakojo apie netoliese esančio kalno viršūnėje esančius griuvėsius. Ūkininkas pavadino kalną Maču Pikču, kas vietine kečujų kalba reiškia „Senoji viršūnė“. Kitą dieną po sunkaus kopimo į kalno keterą šaltu ir lietingu oru Binghamas sutiko nedidelę grupę valstiečių, kurie parodė jam likusį kelią. Iki pačių griuvėsių atvestas vienuolikos metų berniuko, Binghamas pirmą kartą išvydo sudėtingą akmeninių terasų tinklą, žymintį įėjimą į Maču Pikču. Binghamas apie savo atradimą papasakojo bestseleriu tapusioje knygoje, todėl į Peru plūstelėjo būriai turistų, norinčių sekti jo pėdomis inkų takais. Pati vieta įvairiais lygiais išsitęsia apie septynis kilometrus, skirtingus lygius jungia daugiau kaip 3 000 akmeninių laiptų. Šiandien į Maču Pikču kasmet atkeliauja daugiau nei 300 000 žmonių, kurie, nebijodami trintis tarp turistų minių arba suklupti ant stačių akmeninių laiptų, stebi saulėlydį virš aukštų akmeninių „Šventojo miesto“ paminklų ir žavisi paslaptinga vieno garsiausių pasaulyje žmogaus sukurtų stebuklų didybe.

1999 metų liepos 23-iąją prasideda muzikos festivalis „Vudstokas’99“. Festivalis, skirtas originaliojo Vudstoko 30-osioms metinėms, bando perduoti taikos, muzikos ir meilės dvasią naujai kartai, deja, tai tėra trys nepakeliamo karščio, dvokiančių nuotekų, daugybės neapykantos moterims apraiškų ir godumo dienos. „Woodstock’99“ organizavo Johnas Scheris ir Michaelas Langas, vienas iš pirmojo Vudstoko įkūrėjų.
Kitaip nei 69-tųjų festivalyje, organizatoriai tikėjosi iš šios šventės uždirbti pinigų. Renginio vieta buvo Griffiss oro pajėgų bazė Romoje, Niujorko valstijoje, kur, kaip rašė „Rolling Stone“ žurnalistas, gyvenime nesugalvotum groti rokenrolo. Aplink betonas, lėktuvų angarai ir spygliuotos vielos. Prastas planavimas ir noras gauti pelno lėmė, kad ant įkaitusio asfalto, kur temperatūra siekė beveik 40 laipsnių pagal Celsijų, festivalį vertė košmariška patirtimi.

1959-ų metų liepos 22-ąją Los Andžele įvyko kino režisieriaus Edwardo Woodo prodiusuotas ir režisuotas filmas „Plan 9 from Outer Space“ („Planas 9 iš kosmoso“). Šis filmas yra laikomas blogiausiu visų laikų filmu. Tai - fantastinis siaubo filmas, pasakojantis apie kapų plėšikus iš kosmoso. Nusileidę skraidančioms lėkštėms ateiviai pradeda gaivinti ramiai besiilsinčius Pietų Kalifornijos numirėlius, ir vargšams San Fernando slėnio gyventojams iškyla didelis pavojus. Jau intriguoja, ar ne? Su blogais filmais nutinka kaip ir su genialiais meno kūriniais – šlovė dažnai ateina pavėluotai. Bet šiuo atveju šlovę kino kūrinys pelnė ne už genialumą. Filmas mažai susilaukė dėmesio po premjeros, tačiau kai vėliau jį imta rodyti naktimis per televiziją, nemigos išvarginti žiūrovai pastebėjo, kad tai nėra paprastas B klasės filmas - ar net C, D ar E klasės filmas. Taip išmušė šlovės valanda.

Lygiai prieš šešeris metus liepos 19-ą Aleksandrijoje, Egipte atidarytas didžiausias kada nors rastas nepažeistas sarkofagas iš juodo granito. Nustatyta, kad jam - apie du tūkstančiai metų. Sarkofagas buvo aptiktas trimis savaitėmis anksčiau statybų aikštelėje, todėl per tą laiką, kol buvo sutvarkyti formalumai ir gauti leidimai jį atverti, istorija apaugo įvairiausiais gandais.

Ved. Julius Juchnevičius

(DI iliustracija)

1938-ų metų liepos 18-tąją pilotas Douglas Corrigan, gavęs pravardę „ne į tą pusę“, po 28 valandų skrydžio nusileidžia Airijoje. Ir akimirksniu tampa įžymybe. Pakilęs iš Niujorko, jis turėjo skristi į Kaliforniją, bet atsidūrė šiek tiek kitur.

1955 metų liepos 17-tąją atidarytas Disneilendas - Walto Disney'aus nostalgijos, fantazijos ir futurizmo miestas. 17 milijonų dolerių vertės pramogų parkas buvo pastatytas 160 akrų plote buvusiose apelsinų giraitėse Anaheimo mieste, Kalifornijoje, ir netrukus atnešė stulbinantį pelną.

Ved. Julius Juchnevičius

1661-ų metų liepos 16-tąją Stokholmo bankas išleidžia apyvarton popierinius banknotus. Tai buvo pirmieji popieriniai pinigai Europoje, nors, labai norėdama, Švedija galėtų prisiimti ir pasaulinę garbę už tai, dabar ji atiduota kinams. Mat, XI-XIII amžiuje Kinijoje popierinius pinigus leido ne bankas, o imperatoriaus iždas, kad jie pakeistų nepatogiai didelius monetų kiekius. Išleisti apyvarton banknotus sugalvojo Johanas Palmstruchas, Stokholmo banko įkūrėjas.

(DI iliustracija)

2012-tųjų liepos 15-ąją Pietų Korėjos popmuzikos atlikėjas Psy išleidžia singlą „Gangnam Style“; jis tampa pasauliniu hitu ir užima pirmąsias vietas daugiau nei 36 šalių topuose.

1970 metų liepos 12-ąją į Barbadoso sostinę Bridgetowną iš Maroko po penkiasdešimt septynių dienų atvirame Atlanto vandenyne papiruso nendrių laivu „Ra II“ atplaukė norvegų keliautojas Thoras Heyerdahlis su savo septynių žmonių įgula.