Pasak legendos, 1040-ų metų liepos 10 dieną Ledi Godiva nuoga ant žirgo jojo per Koventrį Anglijoje, kad priverstų savo vyrą Mercijos grafą sumažinti mokesčius. Koventrio miesto, už kurio valdymą buvo atsakingas Ledi Godivos sutuoktinis Leofricas, gyventojams mokesčiai didėjo sulig kiekviena diena. Galiausiai mokesčiai tapo tokie dideli, kad gyventojai nebesugebėjo jų sumokėti ir pradėjo skursti. Pamačiusi, ką jos vyras padarė, Ledi Godiva sumanė pagelbėti nelaimėliams. Nuėjusi pas savo vyrą prašyti sumažinti mokesčius, ji sulaukė tik juoko, bet galiausiai vyras, pamatęs, kad žmona nesirengia nusileisti ir visokiais būdais bandys padėti skurstantiems, pateikė labai keistą pasiūlymą. Bet labai keistą. Šiais laikais už tokį pasiūlymą jį užtąsytų įvairios organizacijos, bet tada tokį pasiūlymą jis sugalvojo tikėdamasis, kad žmona nesiryš jo išpildyti. Ryžto Ledi Godiva nepritrūko. Ji nusimetė drabužius, užsėdo ant žirgo ir jojo per turgaus aikštę, intymias kūno vietas prisidengusi tik ilgais plaukais. Prieš pradėdama žygį ji įsakė Koventrio gyventojams likti savo namuose ir nespoksoti į ją, tačiau vienas vyras, siuvėjas vardu Tomas, neatsispyrė ir pragręžė langinėse skylutę, norėdamas pasigrožėti Godiva. Smalsumas Tomo nepražudė, bet apakino. „Spoksantis Tomas“ yra laikomas pirmuoju vujeristu.
Ledi Godiva įvykdė keistą Leofrico užgaidą, kurioje psichoanalitkai irgi rastų, ką panagrinėti, todėl jam beliko tik ištesėti pažadą - mokesčiai miestelėnams buvo sumažinti.
Nors Ledi Godiva iš tiesų egzistavo, istorikai nėra visiškai tikri, ar ši istorija nutiko realiame gyvenime.

Ar žinote, kas yra smėlis? Enciklopedija sako, kad smėlis yra birios klastinės
(nuotrupinės) psamitų grupės nuosėdos, nuosėdinė uoliena. Smėlis susideda iš
milijardų milijardų mažyčių įvairios formos grūdelių, kuriems susiformuoti reikia
daugybės metų. Betgi smėlis ne tik sielą ir akis džiugina. Jis yra labai reikalinga
statybinė medžiaga ir jos poreikis yra toks didelis, kad, pavyzdžiui, Indijoje net
egzistuoja smėlio mafija - organizacija, kuri smėlį išgauna ir parduoda nelegaliai.
Įdomu, ar į ją neteko kreiptis olandų smėlio skulptoriui Wilfredui Stijgeriui, kuris prieš
porą metų liepos 7 dieną kartu su 30-ties skulptorių komanda Danijoje pastatė
didžiausią pasaulyje smėlio pilį. Pastatyti 21 metro 16 centimetrų aukščio pilį prireikė 5 tūkstančių tonų smėlio. Pilis yra trimis metrais aukštesnė už 2019-aisiais Vokietijoje pastatytą pilį, kuriai priklausė Guineso rekordas. Smėlio pilis yra įmantriai dekoruotą piramidę primenantis statinys, kuris išdygo mažame Danijos pajūrio miestelyje Blokhuse. Ar dar atsimenate, kuo pasaulis gyveno prieš porą metų? Pagrindinis smėlio pilies skulptorius sakė norėjęs, kad pilis rodytų koronaviruso valdžią pasauliui - ant pilies viršaus yra viruso modelis su karūna. „Deja, jis visur valdo mūsų gyvenimus“, - sakė Stijgeris. „Jis nurodo, ką daryti... Jis liepia laikytis atokiau nuo šeimos ir neiti į gražias vietas“. Jeigu taip blogai, kam tada
statyti virusui smėlio paminklus? Kad būtų tvirtesnis, smėlio sudėtyje yra apie 10 % molio, o baigus statyti buvo užteptas klijų sluoksnis, kad atlaikytų vėsų ir vėjuotą rudenį ir žiemą. Miestelio gyventojai džiaugėsi, kad smėlio pilyje pavaizduota jų kasdienybė - burlentės, jėgos aitvarai, taip pat ir pajūrio nameliai ir, žinoma, švyturys.
Pilis buvo pastatyta tokia tvirta, kad išstovėjo iki kitų metų pavasario.

2000-ųjų liepos 6-ąją tuometinio britų premjero Tony Blairo šešiolikmetis sūnus Euanas buvo suimtas už tai, kad buvo toks neblaivus, kad net negalėjo paeiti. Paauglį, kuris šventė egzaminų pabaigą, policijos pareigūnai rado Lesterio aikštėje Londone apie 11 valandą vakaro. Po to, kai Euanas vėmė ant šaligatvio, teko kviesti greitąją pagalbą, tačiau medikai nusprendė, kad paaugliui vykti į ligoninę būtinybės nėra. Vietoj to jis buvo nuvežtas į Charing Cross policijos nuovadą, kur iš pradžių prisistatė Euanu Johnu, nurodė seną adresą ir pareigūnams pasakė, kad jam 18 metų. Panašu, kad nebuvo visiškai neveiksnus. Pareigūnai jaunuolį apieškojo ir netrukus nustatė tikrąją jo tapatybę. Į nuovadą buvo atsiųsti specialiosios tarnybos pareigūnai patvirtino, kad tai – vyriausiasis Tonio Blairo sūnus. Jis buvo paleistas nepateikus kaltinimų bei parvežtas namo. Kai pasiekė namus, tėvas dar nemiegojo. Jam jau buvo pranešta, kas nutiko, tad jis rašė kalbą, kurią turėjo pasakyti ryte Ateities konferencijoje Braitone. Toje kalboje buvo ir tokie žodžiai: „Vertybės, kurioms jūs atstovaujate, yra vertybės, kurias, tikiuosi, visi puoselėjame: pagarba, tolerancija, šeima, pastangos tinkamai auklėti vaikus“. „Paskutiniai žodžiai parašyti visai neseniai“, - pridūrė Blairas kreivai šypsodamasis. Dar premjeras pridūrė, kad būti geru tėvu yra sunkiau, nei būti Ministru Pirmininku. Ironiška, bet incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Tony Blairas pasiūlė įteisinti
baudas, kurias galima būtų skirti vietoje už girtą ir chuliganišką elgesį.
Blairų šeimyna turėjo vėliau pasirodyti policijos nuovadoje, kur abiturientui buvo pareikštas įspėjimas. Downing Streetas iki tol išplatino pranešimą, kad Euanas labai apgailestauja dėl savo poelgio.
Tai nebuvo pirmas politikų atžalų akibrokštas Anglijoje. Prieš porą metų vidaus reikalų sekretoriaus paauglys sūnus buvo pagautas pardavinėjantis kanapes bulvarinio laikraščio žurnalistui.

1996-ųjų liepos 5-ąją Škotijoje pasaulį išvydo avelė Dolli – pirmasis žinduolis, sėkmingai klonuotas iš suaugusios ląstelės. Ląstelės buvo paimtos iš šešerių metų avies tešmens ir augintos laboratorijoje mikroskopinėmis adatomis, taikant metodą, kuris praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pirmą kartą panaudotas žmonių
vaisingumui gydyti. Pagaminę keletą normalių kiaušinėlių, mokslininkai juos implantavo surogatinėms avims; po 148-ių dienų viena jų pagimdė Dolli.
Apie Dolli gimimą viešai paskelbta po gero pusmečio, žinia sukėlė daugybę diskusijų. Šalininkai teigė, kad klonavimo technologija gali padėti pasiekti esminę pažangą medicinoje, kalbant apie genetiškai modifikuotų gyvūnų, kurie galėtų būti žmonių organų donorais, gamybą. Taip pat terapinį arba embrionų klonavimą, siekiant surinkti kamienines ląsteles, kurios būtų naudojamos degeneracinėms nervų ligoms - Alzheimeriui ir Parkinsonui gydyti. Kai kurie mokslininkai svarstė, kad gyvūnų klonavimas galėtų padėti išsaugoti nykstančias rūšis. Priešininkai naują klonavimo technologiją laikė potencialiai nesaugia ir neetiška, perspėdami, kad kitas žingsnis - žmogaus klonavimas.
Dolli išgyveno vos šešerius metus, smarkiai sirgo, dėl ko buvo užmigdyta. Ankstyva jos mirtis sukėlė daugiau klausimų dėl klonavimo saugumo. Dolly iškamša eksponuojama Nacionaliniame Škotijos muziejuje Edinburge.

Prieš porą metų liepos 4-ąją žurnale „Human evolution“ paskelbtas kelis dešimtmečius vykdytas tyrimas, kuris rėmėsi numanomų da Vincio palaikų DNR. Tyriimas nustatė, kad pasaulyje gyvena 14 žmonių, kurie gali teigti, kad yra Renesanso genijaus ir „Monos Lizos“ tapytojo šeimos palikuonys. Mokslininkai surinko duomenis apie da Vincio genealoginį medį, kuris apima 21-ą kartą ir išsišakoja į keturias atšakas. Tyrėjai rinko
duomenis iš istorinių dokumentų, esančių viešuosiuose ir privačiuose archyvuose, ir tiesioginių Leonardo šeimos narių palikuonių pasakojimų. Nors pateikta nedaug informacijos apie gyvus palikuonis, siekiant apsaugoti jų privatumą, projekto tyrėjai sakė, kad jų amžius svyruoja nuo 1-ų iki 85-erių metų. Kadangi nėra žinoma, kad Leonardas būtų turėjęs vaikų, mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė dailininko tėvui ir jo palikuonims, nustatydami kai kurias iki šiol nežinomas giminės šakas. Da Vincis mirė
1519-aisiais ir buvo palaidotas Ambuazo pilyje Prancūzijoje, tačiau ji buvo sunaikinta per Prancūzijos revoliuciją. Kaulai buvo perlaidoti mažesnėje pilies koplyčioje Saint-Hubert, tačiau tik spėjama, kad tai Leonardo palaikai.

1806-tų metų liepos 3-iąją anglas Michaelas Keensas, sodininkas iš Islevorto, Anlgijoje Karališkojoje sodininkystės ir daržininkystės draugijoje pristatė pirmąją išvestą šiuolaikinę braškių veislę, kurią pavadino „Keen seedling“. Uogos buvo didelės ir puikaus skonio. Būtent iš šios veislės vėliau selekcininkai pasauliui padovanojo daugybę kitų braškių veislių. Sunku patikėti, bet iki tol didelių, sode auginamų braškių pasaulis nežinojo.

1898-tų metų birželio 30-tąją Amerikiečių kompanija „Winton Motor Carriage“ žurnale Scientific America išspausdino pirmąją automobilio reklamą. Tiesa, tai labiau buvo panašu į skelbimą. Didelėmis raidėmis buvo parašyta: skirkitės su arkliu. Situacija panaši su šiandiena ne tik dėl to, kad automobilių gamintojai reklamoje naudoja tą pačią schemą – išryškink poreikį ir pasiūlyk atsakymą jį patenkinti, bet ir todėl, kad tais laikais automobilis kainavo tiek, kiek vidutinis Amerikos namų ūkis uždirbdavo per porą metų. 1000 dolerių, bet tai čia senais pinigais. Perskaičiavus jų vertę dabar tai būtų apie 35 tūkstančius.

Prieš porą metų birželio 29-tąją mokslo leidinys „Cell Report“ paskelbė vokiečių ir latvių mokslininkų atliktą studiją, kuri atskleidė, kad prieš 5000 metų gyvenusio medžiotojo-rinkėjo palaikų liekanose jiems pavyko aptikti seniausią žinomą marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis atmainą. Na ir atspėkit, kur tas medžiotojas-rinkėjas gyveno? Dabartinės Latvijos teritorijoje. Tai yra seniausia žinoma maro auka. Maras, dar vadintas juodąja mirtimi, viduramžiais pražudė beveik pusę Europos gyventojų. Atradę šią maro padermę mokslininkai suprato, kad bakterijos atsirado porą tūkstančių metų anksčiau, taigi prieš 7-nis tūkstančius, nei buvo manyta iki šiol, ir atskleidė ankstyvąsias maro šaknis.

1846-tų metų birželio 28-tąją belgas Adolfas Josephas Saxas patentuoja muzikos intstrumentą, kurį mes žinome kaip saksofoną. Ar žinote, kad nedaug trūko, kad šio instrumento pasaulis būtų niekada neturėjęs. Smūgis plyta į galvą. Nuryta adata. Išgėrė sieros rūgšties. Krito veidu į įkaitusią keptuvę. Tai tik kelios Adolfo Sakso, kuris gimė 1814 metais Belgijoje ir buvo vienas iš 11 šeimos vaikų, nelaimių.

1969-tų metų birželio 27-tąją Salvadoras ir Hondūras nutraukė diplomatinius santykius. Po poros savaičių tarp valstybių kilo karas, jis pavadintas „Futbolo arba 100-to valandų karu“. Pats futbolas nebuvo tiesioginis konflikto kaltininkas, tačiau jis užaugino įkaitusią atmosferą tarp Hondūro ir Salvadoro iki atviro karinio konflikto.