Dar 1989-ais metais Jungtinės tautos priiėmė „Vaiko teisių konvenciją“, kurią ratifikavo visos šalys narės, išskyrus Somalį ir… Jungtines valstijas.
1975-tų metų spalio 20-tąją Amerikos Aukščiausiasis teismas paskelbė verdiktą, kad valstijos gali nustatyti taisykles, leidžiančias mokytojams pliaukštelėti neklaužadas moksleivius, net jei tam prieštarautų jų tėvai. Sprendimo reikėjo, nes į teismą kreipėsi dviejų moksleivių, kuriems mokytoja užtvojo liniuote, tėvai.
Nors teisėjai priimdami verdiktą nebuvo vieningi, pažymėjo, kad fizinė bausmė gali būti taikoma tik kritiniu atveju, mokiniai taip pat iš anksto turi būti supažindinti su nusižengimais, už kuriuos gali būti nubausti pliaukštelėjimais. Taip pat teismas rekomendavo, kad auklėjamąją procedūrą liniuote ar delnu stebėtų kitas mokytojas, o tėvams paprašius raštiško bausmės išaiškinimo, toks privalo būti pateiktas.

1796-tų metų spalio 19-tą dieną Amerikos laikraštyje „Gazette of the United States“ pasirodė „Phocion’o“ slapyvardžiu pasivadinusio autoriaus straipsnis, kuriame tuometis kandidatas į prezidentus Tomas Džefersonas buvo apkaltintas nepadoriais santykiais su jam tarnavusia verge. Vėliau paaiškėjo, kad autorius buvo Aleksandras Hamiltonas, su kuriuo Džefersonas dirbo Džordžo Vašingtono komandoje. Vyrai buvo politiniai varžovai. Džefersonas keleriais metais anksčiau finansavo vieną leidėją, kuris išspausdino medžiagą apie tai, kad Hamilton'as turėjo romaną su kolegos žmona, vėliau jis tai pripažino. Tapęs prezidentu Džefersonas artimai bendravo su mirusios žmonos pussesere. Ji pagimdė sūnų, kuris buvo labai panašus į prezidentą.
Čia gal ir sustosiu. Nes tikrai kad… eik tu sau..

1933-čių metų spalio 18-tą dieną amerikiečių filosofas-išradėjas Ričardas Buckminsteris Fulleris padavė prašymą patentuoti savo išradimą automobilį Dymaxion.
Pavadinime buvo užšifruoti pagrindiniai automobilio privalumai: Dy - dinamika, max -maksimali. Jokia kita transporto priemonė negalėjo judėti kaip ši - ji galėjo apsisukti vietoje. Mašina (nors vargu, ar galima ją taip vadinti) turėjo tris ratus, du prieky ir vieną gale. Maždaug šešių metrų ilgio Dymaxion galėjo vežti apie tuziną keleivių. Maksimalus jo greitis siekė šimtą aštuoniasdešimt km/h, o rajumas - galonas (beveik keturi litrai) degalų penkiasdešimčiai kilometrų. Juokas tais laikais.
O svarbiausia - transporto priemonė atrodė labai ekscentriškai, traukė aukštuomenės dėmesį, atsirado nemažai turtingų žmonių, norėjusių investuoti į jos gamybą.
Įsivaizduokit, kaip atrodytų mūsų miestų gatvės, jeigu viskas būtų pavykę. Deja, tą patį mėnesį, kai Fulleris padavė prašymą išradimą patentuoti, Dymaxionas pateko į avariją, per kurią žuvo jo vairuotojas. Kaltas buvo ne Dymaxionas, o iš priešpriešais važiavęs automobilis, pilnas žioplių, kurie išvydę neįprastą transporto priemonę, užsižiopsoję įvažiavo į jos eismo juostą.
Todėl taip ir likom prie seno - du ratai arba keturi.

1961-mais metais spalio 17-tą dieną Niujorke Modernaus meno muziejuje buvo atidaryta ekspozicija „Paskutiniai Matiso darbai - stori guašo potėpiai“. Niujorko Museum of Modern Art - akronimas MOMA - yra kaip pasaulio galerijų šventovė, čia jums ne koks MO muziejus. Tai štai, ši spalvų virtuozo Anri Matiso paroda į istoriją įėjo dėl vieno jo darbo – „La Bateau“, Laivas. Itin minimalistinis darbas, vaizduojantis laivo burę ir jos atspindį, šią parodą išgarsino dėl to, kad 47 dienas kabėjo ant sienos aukštyn kojomis.
Tai pastebėjo Wall Streeto brokerė Geneviene Habert. To nematė nei parodos organizatoriai, nei daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų, nei Matiso sūnus Pjeras, kuris pats buvo meno perpardavinėtojas. Kai Habert apie aukštielninką paveikslą pirmiausia pranešė muziejaus apsaugos darbuotojui, šis atsakė: nesupaisysi, kas čia kabo aukštyn kojomis, kas - žemyn. Reikia dailininkų klaust. Paveikslas teisingai kabėjo vos vieną - paskutinę parodos dieną.
Man dovanotame kiniškame paveiksle buvo nupiešta paukščių šeimyna, įsitaisiusi medžio drevėje. Kambarių tvarkytojos, kuri paveikslą pastatė teisingai, niekada nesutikau.

Dutūkstantaisiais Kanados psichologijos ekspertų grupė išanalizavo „Mikės Pūkuotuko” charakterių psichologines savybes ir nustatė, kad ne viskas pasakoje taip miela ir gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot specialistų, visi veikėjai turi neurovystymosi ir psichologinių problemų. Mikė Pūkuotukas yra psichinių sutrikimų kamuolys, bet akivaizdžiausia jo diagnozė – dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas. Paršelis turi patologinį nerimo sutrikimą, Pelėdai diagnozuota disleksija (skaitymo raidos sutrikimas), triušis yra narcizas, o Nulėpausis serga distimija (chroniška depresija). Manoma, kad nelaimingo asiliuko personažas įkūnija paties Milno psichologinę būseną. Jis dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, apie kurį mažai rašė prisiminimuose. Manoma, kad asiliuko personažas atskleidžia autoriaus karo sukeltas psichologines traumas. Beje, psichologai sako, kad jeigu vaikas turi panašių sutrikimų ir gali susitapatinti su kuriuo nors personažu, tai yra tik teigiamas dalykas. Juk Mikės pūkuotuko pasaulis toks harmoningas.

1884-ais metais spalio 13-ą dieną Vašingtone vykusioje tarptautinėje konferencijoje sutarta Grinvičo meridianą paskelbti nuliniu ir pasauliniu laiko standartu. Grinvičo laikas skaičiuojamas pagaL tai, kada saulė praeina virš nulinio meridiano Grinvičo observatorijoje Londone. Laikas kitose laiko juostose buvo matuojamas nuo Grinvičo. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad Amerika tuo metu jau skaičiavo laiką pagaL Grinvičą, taip pat Grinvičo meridianas laivybos žemėlapiuose buvo nulinis. 1972-aisiais Grinvičo laikas pakeistas pasauliniu suderintuoju laiku (Universal Coordinated Time – UTC), tačiau iš esmės tai tas pats, kas Grinvičo laikas.

1492-trų metų spalio 12 dieną Kristupas Kolumbas išsilaipino vienoje iš Bahamų salų, manoma, kad San Salvadore. Tais laikais europiečius žavėjo Azijos turtai, tačiau pasiekti ją žeme buvo sudėtinga, o plaukiant aplink Afrikos kontinentą – toli. Kolumbas pasiūlė idėją rytus pasiekti plaukiant į vakarus, tik jis šiek tiek nuvertino Žemės dydį – manė, kad Azija yra visai arti. Taip atsidūrė Karibuose. Kolumbas niekada nebuvo įkėlęs kojos į Šiaurės Ameriką, per keturias ekspedicijas jis pasiekė Karibų salas ir Pietų Amerikos žemyną. Jis neatrado Amerikos, jis nebuvo pirmasis europietis Naujajame pasaulyje. Bet su jo ekspedicijomis prasidėjo Amerikos žemynų tyrinėjimas ir… užkariavimas. Dėl to Kolumbo palikimas yra vertinamas nevienareikšmiškai. Nors jis atvėrė kelius kultūrų, maisto, gyvūnijos išplitimui pasaulyje, europiečiai į tolimus kontinentus užnešė ir daugybę mirtinų ligų. Kolumbas troško šlovės ir turtų. Jis siekė pavergti naujų teritorijų čiabuvius. Amerikoje antrąjį spalio pirmadienį švenčiama Kolumbo diena, tačiau keletą dešimtečių stiprėja judėjimas, raginantis šią dieną pagerbti užvaldytas čiabuvių tautas.

Ar atkreipėte dėmesį, kad žmonės, važiuojantys liftu, dažniausiai atrodo taip, lyg juos tuo liftu keltų tam, kad iš didelio aukščio numestų žemyn laisvu kritimu? Dabar suprantate kodėl? Psichologai sako, kad ankštoje erdvėje mes laikinai „nužmoginame“ esančius aplink mus, vengiame akių kontakto ir apsimetame, kad mus supantys žmonės yra tik objektai. Ir nekantraujame, kad kuo greičiau tas liftas sustotų ir atsidarytų jo durys – laisvė į mūsų asmeninę erdvę. Už tas lifto duris dėkokite afroamerikiečių išradėjui Aleksanderiui Mileriui, kuris 1887 metų spalio 11 dieną patentavo automatines lifto duris – kai liftas sustodavo tam tikrame aukšte, šachtos ir kabinos durys atsidarydavo kartu. Iki tol duris reikdavo atidaryti rankiniu būdu. Dažniausiai tai darydavo liftininkai. Kai kur jie dirba iki šiol. Ne tik duris darinėja. Paerzina ir jūsų asmeninę erdvę.

1976 metų spalio 10 dieną graikas Dimitrionas Yordanidis per 7 valandas ir 33 minutes nubėgo istorinį maršrutą iš Maratono į Atėnus. Maratoninkui tada buvo 98-eri. Jo rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje. Ilgai jis buvo laikomas seniausiu bėgiku, įveikusiu 42 kilometrų maratoną, kurį graikų karys Filipidas, nubėgęs ir pranešęs apie graikų pergalę kare prieš persus, iškart numirė.
Prieš 11 metų į sumaišties į šią istoriją įnešė indų kilmės senolis Fauja Singhas, įveikę maratono distanciją Toronte. Jam tuo metu buvo 100 metų. Guinesso rekordų registras atsisakė užfiksuoti šį rekordą, mat Singhas negalėjo pateikti gimimo dokumentų.
Leidinio „Times of India“ žurnalistai tuomet ėmė atakuoti Guinesso rekordus, abejodami, kad ir Yordanidis, gimęs 1878 metais, vargu ar turėjo gimimo liudijimą. Kai dėl to jie kreipėsi į graikų ambasadą Londone, ji negalėjo patvirtinti, kad prieš pusantro šimto metų Graikijoje buvo išduodami gimimo liudijimai ir pasiūlė skambinti į Registrų centrą Atėnuose. Paskambinus, ten niekas neatsiliepė.

1913-tų metų spalio 7 dieną pradėjo veikti Henrio Fordo garsusis konvejeris, kuriame buvo surenkami legendiniai Model T. Iki tol surinkti vieną automobilį reikėdavo 12,5 darbo valandų, konvejeris iškart sumažino šį laiką perpus. Kai buvo patobulintas po metų, naujas Model T pasaulį išvysdavo per 93 minutes. Anksčiau kainavęs 850 dolerių (nesijuokite, tais laikais tai buvo kapitalas), dėl konvejerio Model T atpigo iki 300 dolerių ir leido Fordui įgyvendinti pažadą - gaminti automobilius dideliais kiekiais. Per beveik dvidešimt gamybos metų pagaminta apie 15 milijonų Model T, tais laikais šie fordai sudarė pusę viso pasaulio automobilių parko.
Henrio Fordo konvejeris - nebuvo pirmasis pasaulyje, nors visa garbė dėl jo išradimo ir priskiriama jam (piktintis reiktų dar mažiau, nei ant mano kolegos). Idėją magnatas nusižiūrėjo iš Čikagos ir Sinsinačio skerdyklų, kur konvejerio principas veikė jau anksčiau. Skerdiena, pakabinta ant kablių, judėjo per cechą, o lietuviai ir, žinoma, ne tik jie, dorodavo ją ir pakuodavo. Lygiai kaip ir dabar.
Bet industrinę revoliuciją sukėlė Fordo konvejeris. Šis gamybos metodas, tiesa, jau smarkiai ištobulintas, yra pagrindinis masinės gamybos elementas. O anuomet Fordo išradimas dar ir pakeitė Amerikos gyvenimo būdą - automobilis vis labiau brovėsi į žmonių gyvenimą.