1752-trų metais lapkričio 3 dieną vokiečių kompozitoriui Gerogui Frydrichui Hendeliui buvo atlikta akies kataraktos operacija. Ji, kaip ir kelios iki tol, nebuvo sėkmingos, ir genijus galiausiai apako. Operaciją atliko apsišaukėlis akių gydytojas, garsus tuo metu sukčius Chevalier Johnas Tayloras. Jis atvykdavo į miestus su savo karieta, kuri buvo išpiešta akies obuoliais, o užrašas skelbė - kas suteikia regėjimą, dovanoja gyvybę. Jis „operuodavo“ miestų aikštėse stebint miestelėnams, tačiau pradingdavo iš miesto pacientui dar nespėjus nusiimti tvarsčio.
Nuo jo gydymo apako, o po to dar ir pasimirė ir kitas genijus - Johanas Sebastianas Bachas. Muzikas veikiausiai kentėjo nuo kataraktos ir nuo atšokusios akies tinklainės. Greičiausiai, po operacijos dėl infekcijos kilo komplikacijos, kurios buvo mirtinos.
Tuo metu mažai buvo žinoma apie pavojingas bakterijas, nebuvo ir anestetikų, tad visa tokių operacijų esmė buvo - operuoti greitai.
Todėl, kai per Kalėdas išgirsite „Hallelujah Chorus“, dėkokite mokslui, kad oftalmologija taip smarkiai progresavo nuo tų auksinių didžiųjų kompozitorių laikų.

1898-tų metų lapkričio 2 dieną pirmą kartą sirgalius ir komandą bandyta užvesti Minesotoje. Tai buvo futbolo rungtynės tarp Minesotos ir Šiaurės Vakarų universitetų.
Suprantama, rungtynėse sirgaliai šūkaliodavo ir iki tol, tačiau būtent šios rungtynės yra laikomos šiuolaikinių komandų šokėjų tradicijos pradžia, nes šūkaliojimas buvo organizuotas.
O tąsyk Minesota nugalėjo varžovus, ir niekas neabejojo, kad pergalę pasiekti padėjo ir sirgalių linksmintojai. Jų šlovės valanda atėjo labai greitai.
Ai, vos nepamiršau. Pirmieji vadinamieji cheerleaderiai buvo vyrai. Moterys iš aikštelių juos išstumti pradėjo po trisdešimties metų.

1348-tais metais kažkada maždaug aplink lapkričio 1-ąją Londoną pasiekė pasaulinė neganda- buboninis ir plaučių maras, pramintas juodaja mirtimi. Viskas prasidėjo Kinijoje, užkratas į Europą atkeliavo prekybiniais laivais. Pasigavusių užkratą žmonių kūnas tapdavo nusėtas pūlingų ir kraujuojančių pūslių. Bacila žmonės užsikrėsdavo oro lašeliniu būdu (anuomet, turbūt, ilgai reiktų aiškinti, kas tai yra), taip pat per graužikus ir kitus kenkėjus. Maras, kuris pasaulyje truko ne vienus metus, o po to vis kartais grįždavo, Europoje pražudė apie 20 milijonų žmonių, apie trečdalį žemyno. Tais laikais ir atsirado dalgėtos, gyvybes šienaujančios, giltinės simbolis.

Prieš penkerius metus spalio 31 dieną Havajuose, Maui saloje teisėja Darenui Youngui skyrė bausmę: parašyti 144 komplimentus apie savo buvusią draugę. Už tai, kad šis jai nusiuntė jai 144-ias bjaurias žinutes, nors neturėjo teisės su ja bendrauti, jai buvo pritaikytos apsaugos priemonės nuo savo buvusio vaikino.
Už kiekvieną šlykštų dalyką, kurį jai pasakei, dabar turėsi pasakyti gražų. Žodžiai kartotis negali, - sakė teisėja.
Tik negalvokite, kad Youngas tik tuo ir atsipirko. Jam skirti dveji metai bandomojo laikotarpio pasitaisyti, sumokėti 2400 dolerių baudą ir dar padirbėti 200 valandŲ viešųjų darbų. Ar dabar suprantate karmos galią?
Youngas pažadėjo palikti buvusią draugę ramybėje, atsitiesti ir gyventi naują gyvenimą. „Nežinau, ar turėčiau tau nukirst nagus, ar atimti telefoną, kad tikrai paliktum ją ramybėje, - sakė teisėja. Ko gero atimsiu telefoną, nors tikiuosi, kad tavo buvusioji pasikeis telefono numerį.“
Ak, kad teisingumas būtų taip lengvai ir paprastai įgyvendinamas ir pas mus, tose vadinamosiose rezonansinėse bylose. O jeigu kas nors vis tiek suabejos teisingumu, atminkite - virš Temidės visada dar yra Karma

Lygiai prieš 30-imt metų spalio 28-ąją šimtai tūkstančių krikščioniško religinio judėjimo Dami Misija, įsteigto Pietų Korėjoje, narių turėjo nusivilti, nes tądien žadėta pasaulio pabaiga neatėjo. Dami Misija buvo išplitusi ne tik Pietų Korėjoje, bet ir keliuose Amerikos didžiuosiuose miestuose. Dėmesio sulaukė po to, kai žmonės įtikėjo jos įkūrėjo Lee Jang Rimo pranašyste, kad 1992-ais metais spalio 28-tąją ateis pasaulio pabaiga. Apie 20-imt tūkstančių pietų korėjiečių patikėjo, kad tą naktį jie bus paimti į dangų. Tai šalyje sukėlė didelę socialinę krizę, nes daugybė žmonių pardavė namus, paliko darbus ir šeimas. Tą naktį daugiau nei pusantro tūkstančio policininkų, pirmosios pagalbos tarnybų buvo pasirengusios masinei psichozei. Maždaug 1000-is maldininkų susirinko į pagrindinę Dami Misijos bažnyčią Seule.
Kelios minutės po vidurnakčio pro bažnyčios langą trečiame aukšte išlindo berniuko galva ir esantiems lauke sušuko: niekas nevyksta.
Paties sektos įkūrėjo bažnyčioje nebuvo. Mėnesiu anksčiau jis buvo suimtas dėl kaltinimo išviliojus iš žmonių pinigus. Daugiau nei 4-is milijonus dolerių

1925 metų spalio 27 dieną amerikietis Fredas Walleris patentavo vandens slides. Walleris dirbo kino studijoje „Paramount Pictures“ specialiųjų efektų kūrėju. Vandens slides jis sugalvojo panaudoti filmuojant ant vandens judantį objektą. Puikiai išmanęs kino, taigi ir reklamos, virtuvę jis nesunkiai rado būdą išpopuliarinti slides tarp vandens pramogų mėgėjų. Tik vandens slidės, iš tiesų, nebuvo jo išradimas. Idėja, jog slidinėti galima ne tik ant sniego, bet ir ant vandens, pirmam į galvą atėjo aštuoniolikmečiui iš Minesotos Ralfui Samuelsonui. Jis netgi ištobulino laikysenos ant vandens slidžių. Tik savo sumanymą nesugalvojo patentuoti ir paversti komerciškai pelningu.

Lygiai prieš 30 metų spalio 26 dieną Londono greitosios medicinos pagalbos centre buvo paleista kompiuterizuota brigadų paskirstymo į iškvietimus sistema, kuri neveikė. Tarnyba, kurios paskirtis gelbėti patekusius į bėdą, pati jas kūrė.
Sistema turėjo padėti sumažinti greitosios atvykimo laiką vidutiniškai iki trijų minučių - tokį standartą neseniai buvo nustačiusi valdžia. Tačiau daugiau nei du šimtai pagalbą teikiančių automobilių dėl neveikiančios sistemos pas sergančius ėmė tik dar labiau vėluoti. Skambučių centras, kuris per dieną sulaukdavo iki pustrečio tūkstančio skambučių, ėmė visiškai lūžti. Skambučių dar padaugėjo, dėl to, kad žmonės ėmė skambinti nesulaukdami greitosios pagalbos. Tai, kas paaiškėjo vėliau, neturėtų būti juokinga net turintiems britišką humoro jausmą.
Sistema į darbą buvo paleista be bandymų. Iki starto buvo žinoma 81 programinės įrangos klaida. Ir britai irgi taupo - sistema buvo įdiegta senuose kompiuteriuose. Personalas apmokymus perėjo likus 10 mėnesių iki sistemos starto, nesipraktikavo. Per tiek laiko ir savo vardą gali pamiršti, jeigu nesikartosi. Dar prie viso šio susimovimo faktų reikia pridėti ir tai, kad sistemą kūrę žmonės nesikonsultavo su tais, kurie tiesiogiai turės su ja dirbti.
Žinoma, dėl šios istorijos lėkė galvos. Bet 2006-taisiais, kai sistema buvo atnaujinta, dispečeriams ir vėl teko imtis senų patikimų įrankių - popieriaus ir rašiklio, nes sistema ir vėl užlūžo.

2018 metų spalio 25 dieną Niujorke Christie’s aukcione už beveik 433 tūkstančius dolerių buvo parduotas paveikslas „Edmondas iš Belami“. Šiam aukcionui tai įprasta suma, bet yra viena detalė. Paveikslą nutapė dirbtinis intelektas. Jam, tiesa, pagelbėjo Paryžiuje įsikūrusi trijų menininkų grupė „Obvious“, kuri eksperimentuoja pasitelkdama dirbtinį intelektą.
Per metus bandymų jie įsitikino, kad algoritmai - turi nepaprastą galią (hmm, Zuckerbergas, turbūt, įsitikino dar greičiau). Jie gali būti labai kūrybingi.
Obvious trijulė kompiuteriui kaip įkvėpimą sukrovė 15 tūkstančių portretų iš įvairiausių epochų ir davė dviejų algoritmų užduotį - sukurk dabar savo. Reikalas tas, kad visi portretai turi daug bendrų bruožų. Nenuostabu. Taigi, pirmasis algoritmas, sukuria savo portretą, perduoda jį antrajam, tarsi tai būtų jau matytas darbas. Tuomet antrasis algoritmas kuria savo versiją.
Viskas labai paprasta. Tai lyg gyvo dailininko vaikščiojimas po dailės galeriją, kur jis pasisemia įkvėpimo ir nutapo savo paveikslą.
Aukcione parduotas paveikslas vaizduoja žmogaus veidą, tiesa, vaizdas ganėtinai išplaukęs. Neatmestina, kad išvydęs rezultatą Pikasas visas alexas ir siri išmestų į šiukšlių dėžę, o pats nukulniuotų užsisakyti tortilijos.

(nuotr.©BBC)

Prieš penkerius metus spalio 24 dieną Jeruzalėje aukcione šie popierėliai buvo parduoti už pusantro milijono ir už ketvirtį milijono dolerių. Pirmas sulaukė didesnio piniginio pasiūlymo, nes jame buvo parašytas ilgesnis tekstas.
„Ramus ir kuklus gyvenimas atneš daugiau laimės nei nesibaigiantis sėkmės siekimas, sukeliantis stresą.“
Ant kito lapo tekstas buvo trumpas, bet gilus: jeigu yra noras, kelias visada atsiras. Japonijos viešbučio kambary šią išmintį, kuri buvo praminta „Laimės teorija“, užrašė Albertas Einšteinas. Tuo metu jis keliavo po Aziją skaitydamas paskaitas, nors turėjo vykti į Stokholmą atsiimti metais anksčiau paskirtą Nobelio premiją. Bet suplanuotos kelionės nusprendė neatidėti.
Tokijuje pasiklausyti jo paskaitos susirinko pustrečio tūkstančio žmonių, sumokėjusių nemenką sumą už tokią galimybę. Einšteinas su žmona taip pat sulaukė itin garbingo Japonijos Imperatoriaus priėmimo Imperatoriaus rūmuose.
Joks žmogus nenusipelno tokio priėmimo, tuomet jis sakė žmonai Elsai.
Einšteino rašytas mintis apie laimę aukcionui pateikė Tokijo viešbučio pasiuntinio brolio anūkas, gyvenantis Vokietijoje.

1918-tų metų spalio 21 dieną Margaret Owen iš Niujorko pasiekė pasaulio rekordą spausdindama 170 žodžių per minutę. Tai buvo jau ketvirtas jos pasaulinis pasiekimas. Ir ne toks jau prastas, lyginant su dabartiniu, kurį Guinesso rekordai užfiksavo 2005-taisiais. Anglų kalba spausdinanti mašininikė amerikietė Barbara Blackburn pasiekė 212 žodžių per minutę greitį. Be sustojimo ji sugebėjo spausdinti 150 žodžių per minutę ištisas 50 minučių.
Vidutiniškai mašininkės pirštai per darbo dieną įveikia daugiau kaip 18 kilometrų. Ir tikrai nepaliksiu jūsų su didžiausiu klausimu, kuris turėtų kilti, po šių faktų- kodėl pasiekimas matuojamas žodžiais, o ne raidėmis per minutę? Jeigu matuotume tik raidėmis, rekordininku galėtume būti bet kuris iš mūsų- užtektų atsisėsti ant klaviatūros ir pasėdėti. Rekordais užskaitomi tik teisingai atspausdinti žodžiai.