1930-tais metais rugsėjo 8-tą dieną kompanija iš Minesotos (Minnesota Mining and Manufacturing - iš čia atsirado dabartinis kompanijos pavadinimas 3M) pardavė pirmąjį lipnios juostelės ritinėlį.
Iki tol kompanija gamino švitrinį popierių, kuriuo aprūpindavo mašinų dirbtuves. Praėjusio amžiaus pradžioje Amerikoje buvo populiaru dažyti automobilius dviem spalvomis. Tačiau maskuojančių juostelių, kuriomis apklijuojamos vietos, kur dažai neturėtų papulti, nebuvo. Automobilių dažytojai vertėsi kaip išmanė – automobilius apklijuodavo laikraščiais, kuriuos paskui buvo sunku nukrapštyti. Jaunam kompanijos darbuotojui Ričardui Dickui Drew šovė mintis sukurti lipnią juostelę, kuri tvirtai prilimpa, bet ją lengva vėliau nuplėšti. Kai visi liko sužavėti lipniomis maskuojančiomis juostelėmis, atėjo eilė ir permatomai juostelei, kuri greitai tapo nepakeičiama pakuojant maisto ir kitokias prekes.
Bet prie ko čia škotai? Kodėl ji pasaulyje vadinama škotiška juostele? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios ji galėtų vadintis suvalkietiška lipnia juostele. Istorija teigia, kad kartą vienas dirbtuvių darbininkas, pasipiktinęs, jog maskuojanti juostelė prastai limpa, nes ant jos yra mažai klijų, sušuko: tegul tie škotų bosai negaili užtepti daugiau klijų.
Pasirodo, škotai irgi garsėja šykštumu. Tai bent pasisekė tvirtai priklijuoti tautinę etiketę.

Mūsų šios dienos istorijai reikia dar vieno veikėjo - poeto, kurį jūs irgi greičiausiai pažįstate. Gijomas Apolinaras. Mums jis žinomas turėtų būti vien jau dėl to, kad jo šaknys yra istorinėje Lietuvoje. Na, bent jau viena kita šaknis. Iš Kostrovickių giminės kilęs prancūzų poetas, kūręs praėjusio šimtmečio pradžioje, yra vertinamas kaip poetinio stiliaus reformatorius. Tiesa, savo laiku jis išgarsėjo ir dar dėl vienos priežasties.
1911-tų metų rugsėjo 7 dieną jis apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė. Nepaisant to, dešimt dienų jis praleido La Sante kalėjime. Panašu, kad laikas neprailgo, nes čia jis plempė vyną, kurio jam parūpino prižiūrėtojai ir parašė poemą. Kaltinimai poetui mesti dėl to, kad jis buvo įsipainiojęs į nešvarią istoriją anksčiau - kai kažkas iš Luvro nukniaukė vertingas Finikiečių skulptūrėles. Tačiau viskas greitai nurimo, Apolinaras paliktas ramybėje ir visi viską greitai pamiršo. Bet šis nusikaltimas buvo toks garsus, kad Apolinaras tapo žinomas už Prancūzijos ribų. Ir ne tik Europoje, bet net ir Jungtinėse valstijose.
Kas gi tai buvo per nusikaltimas?
Porą savaičių iki Apolinaro arešto iš Luvro buvo nugvelbta „Mona Liza“. Tai buvo toksdidžiulis skandalas, kad žmonės, kurie iki tol nebuvo girdėję apie Davinčio šedevrą, dabar apie jį kalbėjo kiekvieną dieną. Vagystė išaiškėjo po poros metų, kai paveikslą Luvre nusikabinęs Vinčencas Perudža bandė atsikratyti šedevru, kurio buvo neįmanoma parduoti, kreipdamasis pagalbos į Italijos kolekcininkus. „Mona Liza“ buvo grobta dar ne kartą. Todėl dar ir dėl to ji tokia populiari.

1989 metais rugsėjo 6 dieną Paryžiuje policijos kompiuteris 41 000-čiui kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų išsiuntė pranešimus apie padarytus nusižengimus ir skirtas baudas. Nedidelė smulkmena - pranešimuose nebuvo nurodyta, kuriuos kelių eismo taisyklių punktus jie pažeidė. Vietoj to žmonės buvo kaltinami įvykdę žmogžudystes arba užsiiminėję sąvadavimu.
Masinis nusikalstamumas Paryžiuje ėmė ryškėti, kai į miesto mokesčių ir baudų skyrių ėmė plūsti apkaltintų žmonių skambučiai. Visą situacijos absurdiškumą dar pagardino faktas, kad visiems žudikams ir prostitučių suteneriams buvo nurodyta tik susimokėti 200 eurų baudą. Turbūt dėl to didžiajai daliai laiškus gavusių žmonių iškart palengvėjo ant sąžinės, daugelis pranešimus skaitė su šypsena.
Paaiškėjo, kad klaida įsivėlė, kai kažkas klaidingai suvedė nusižengimų kodus. Tiesa, dėl to, kad klaida buvo tokia masiška, pareigūnai žadėjo imtis tyrimo. Niekas nesikreipė dėl garbės ir orumo pažeidimo, bet vienas vyras spaudai pasiskundė, kad žmona ėmė į jį kreivai šnairuoti, po to, kai jis buvo apkaltintas sąvadavimu.
Po savaitės 41 000 kelių eismo taisyklių pažeidėjų gavo atsiprašymo laiškus. Tiesa, ten buvo ir priminimas laiku susimokėti paskirtą baudą

Prieš trejus metus rugsėjo 5 dieną Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė tyrimo išvadą, kad kartais žmonių regėti baisūs padarai greičiausiai yra milžiniški unguriai. Tyrėjai pasistengė sukataloguoti visus ežero gyvius, išanalizavę vandens mėginiuose rastas DNR molekules. Jokių priešistorinių vandens roplių, vadinamų pleziozaurais, ežere nėra. Šamų ir Grenlandijos ryklių taip pat nėra. Tačiau ungurių - kiek nori. Jų jaunikliai į Škotijos upes ir ežerus atkeliauja iš Sargasų jūros, kuri yra prie Bahamų - už 5000 kilometrų. Pagal DNR pėdsakus negalima nustatyti, kokio dydžio užauga tie unguriai, tačiau aišku, kad greičiausiai jie patikliems turistams suvaidina Lochneso pabaisą.

Prieš devynerius metus rugsėjo 2 dieną Diana Nyad nuplaukė iš Havanos iki Floridos, Ki Vesto be jokių apsaugų nuo ryklių ir pavojingų medūzų, kurių čia nestinga. Moteriai tada buvo 64-eri ir šią – 170-ties kilometrų – distanciją plaukte ji įveikė pirmoji pasaulyje. Atvirame vandenyne ji išbuvo 53 valandas.
Ji vilkėjo hidrokostiumą, pirštines, plaukimo batus ir specialią kaukę, saugančią nuo medūzų. Tačiau dėl jos ji prigerdavo daug sūraus vandens, dėl to didelę dalį plaukimo vėmė. Jos užsispyrimas - neįtikėtinas. Įveikti šią distanciją ji bandė keturis kartus, tačiau tikslo pasiekti nepavykdavo dėl oro sąlygų ar medūzų sugėlimo (gal nudeginimo?). Trečiasis bandymas žlugo po 41 valandos plaukimo. Tačiau Diana nepasidavė ir penktuoju
bandymu jai pavyko.
Prieš tokį atkaklumą - net rykliai bejėgiai.
O pabaigoje pasakysiu tai, dėl ko arba patikėsite, kad medžioti žmones nėra ryklių prigimtis, arba niekada nebekelsite kojos į jūrą. Kai žmonės plaukioja žydroje jūroje Australijoje ar Karibuose, jie net neįsivaizduoja (nes nemato), kiek rykliukų plaukioja visai šalia.

1962 metų rugsėjo 1-ąją Jungtinės tautos paskelbė, kad žmonių populiacija Žemės planetoje pasiekė 3 milijardus. Tai daugiau nei perpus mažiau žmonių, nei gyvena dabar. Skaičiuojama, kad ateinančio lapkričio 15-tą dieną žmonių skaičius pasieks 8 milijardus. Bet pasirodo, kad šiuo metu mūsų populiacija auga lėčiausiai nuo 1950-tųjų.
Prognozuojama, kad 2030-tais metais mūsų planetoje bus 8,5 milijardo, o 2080-taisiais bemaž 10,5 milijardo. O tada, taip teigia mokslininkai, gyventojų skaičius nustos augti ir išliks toks iki pat šio šimtmečio pabaigos. Įdomu tai, kad žmonių skaičius auga ne dėl to, kad gimstamumas didelis, o todėl, kad ilgėja gyvenimo trukmė.
Gimstamumas smarkiai sumažėjęs išsivysčiusiose šalyse, daugelyje besivystančių jis irgi mažėja. Daugiau nei pusę žmonijos prieaugio per artimiausius dešimtmečius pasauliui atneš vos aštuonios šalys: Demokratinė Kongo respublika, Etiopija, Egiptas, Indija, Nigerija, Pakistanas, Filipinai ir Tanzanija.

Prieš penkerius metus paskutinę vasaros dieną žurnale „Scientific reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad neandertaliečiai- Homo genties rūšis, gyvavusi prieš mus, Homos sapiens - buvo kur kas sumanesni ir protingesni, nei buvo manoma iki šiol.
Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad jau prieš 200us tūkstančių metų neandertaliečiai degutą naudojo kaip klijus kirvio galvai ar iečiai tvirtinti prie koto. Kiti tyrinėjimai atrado, kad jie kūrė papuošalus, tatuiravo kūnus, piešė olose ir netgi naudojo dantų krapštukus. Maža to, šiuolaikiniai žmonės degutą klijams ėmė naudoti tik prieš 70 000ių metų, t.y. praėjus 100 tūkstančių metų po to, kai neandertaliečiai jau turėjo įrankius, leidžiančius nudobti mamutus.

1993-čiais metais rugpjūčio 30-tąją Kasablankoje, Maroke tikintiesiems atverta Hassano II-ojo mečetė. Tuo metu ji buvo didžiausia Afrikoje. Statyta septynerius metus ji kainavo 800 milijonų dolerių. Joje gali tilpti per šimtą tūkstančių maldininkų, iš jų 25 tūkstančiai - mečetės viduje. Hassano II-ojo šventykla pastatyta ant dirbtinai suformuoto vandenyno kranto, taip atliepiant eilutę iš Korano, kurioje teigiama, kad Alacho sostas buvo pastatytas ant vandens. Jos minaretas tuo metu buvo aukščiausias pasaulyje - 210-ties metrų.
Bet po dvidešimties metų nosį Marokui nušluostė Alžyras. Čia išdygo Didžioji Alžyro mečetė, kurios statyba kainavo milijardą dolerių, o statė ją Kinijos statybų bendrovė.
Alžyro mečetės minaretas į dangų šovė 265 metrus.
Kur jau čia mums su savo aukščiausia Anykščių Šventojo apaštalo evangelisto Mato bažnytėle.. 79 metrai tik.

1929 metų rugpjūčio 29 dieną Leikherste, Naujojo Džersio valstijoje Amerikoje nusileido Vokietijos keleivinis dirižablis „Grafas Zepelinas“. Tai buvo pirmas kartas, kai orlaivis su keleiviais (tąkart jų buvo 20) apskriejo Žemės rutulį. Įgulą sudarė 40 žmonių.
236 metrų ilgio dirižablio rėmas buvo pagamintas iš lengvo metalo lydinio, aptrauktas medžiaga. Jo viduje buvo dvylika vandenilio talpyklų, taip pat kuro bakai. Orlaivis galėjo išvystyti beveik 130 km/h maksimalų greitį. Kelionėje aplink pasaulį jis kelissyk leidosi pasipildyti kuro.
Primoji kelionė oru aplink pasaulį užtruko 21 dieną ir 5 valandas. Ir kaip gi tie žmonės galėjo sau leisti taip neskubėti.

Prieš devynerius metus rugpjūčio 26 dieną Liberijoje paaiškėjo, kad nė vienas iš 25 tūkstančių abiturientų, stojančių į valstybinį Liberijos universitetą, neišlaikė stojamojo egzamino. Nė vienas. Nors kiekvienas už stojimą susimokėjo po 25 eurus.
Seniausia švietimo institucija visoje vakarų Afrikoje mokslo metus turėjo pradėti be pirmakursių. Švietimo ministrė negalėjo patikėti tokiu rezultatu, ir įtarė, kad čia bus persistengusi universiteto vadovybė. Ji pageidavo pati pamatyti studentų stojamuosius darbus.