Įdomu – kokie konkretūs įvykiai paskatino žmones sukurti patarles. Šios dienos istoriniam įvykiui speciali patarlė nebuvo sukurta. Tai buvo nekaltas pokštas, kuris galėjo baigtis tuo, kad naujų patarlių nebūtų buvę kam kurti. „Brangūs tautiečiai. Pasirašiau įstatymą, visiems laikams panaikinti Rusiją. Pradedame bombarduoti po penkių minučių”. Tai tebuvo mikrofonų patikrinimas ir tuomečio Amerikos prezidento Ronaldo Reagano apšilimas prieš tiesioginę kalbą per radiją. Kad geriau suvoktumėte, koks juodas tai buvo humoras, priminsiu, kad tai buvo šaltojo karo laikai. Komunistinis režimas Reagano balso mankštos pokštu nepalaikė. Vladivostoko karinis štabas sovietų laivynui pradėjo siųsti koduotą signalą, kad pradedami kariniai veiksmai prieš Jungtines valstijas. Šį signalą akimirksniu perėmė ir iškodavo Japonija bei Amerika. Jų žvalgybos realių veiksmų nepastebėjo. Po pusvalandžio sovietų aliarmo signalas buvo išjngtas. Ši situacija Amerikos labai nenustebino. Keisti pranešimai iš rusų kariuomenės kai kada pasirodydavo nuolatos, savaitgaliais. Kai, anot amerikiečių pareigūnų, disciplina šiek tiek švelnesnė, nei darbo dienomis. Ir nors tai nebuvo savaitgalis, Jungtinių valstijų pareigūnai neatmetė, kad rusų ryšininkas ir šįkart buvo girtas.

Akustinė ar lektrinė gitara?

Su tom statybom turim mes šiokių tokių nacionalinių ypatumų. Aš čia nekalbu apie statybų broką, dėl kurio periodiškai žiniasklaidoje pasiskundžia naujakuriai. Žinokit įstatymus, gerbiamieji, kuriuose parašyta: matomų darbų garantinis terminas yra 5-eri metai, paslėptų – 10.Valdovų rūmai… 18 metų statybos vyko, o kainavo tai kainavo... Tik dabar reiktų palaukti, kokius 300 metų, kad tie Valdovų rūmai, kurie statyti be istorinių brėžinių, nes jų neišliko, įgautų kokios istorinės vertės. Bet žinote, kodėl vis tiek neturėtume verkšlenti dėl ilgai trunkančių statybų. 1173-čių metų rugpjūčio 9-tą dieną prasidėjo Pizos bokšto statyba, kuri truko porą šimtų metų. Tai, beje, ir išgelbėjo svyrantį bokštą nuo griūties. Bokšto viršus nuo centro yra pasviręs 4,5 metro. Prieš dvidešimt metų iš po tvirtosios bokšto pusės buvo nusiurbta žemių, tai leido bokštą ištiesinti 48 centimetrais. Dabar inžinieriai prognozuoja, kad Pizos bokštas stovės dar 200 metų.

Pavyzdžiui, 19-to amžiaus vidury Amerikoje pusryčiai be karšto didkepsnio buvo laikomi nevisaverčiais. Tačiau 1898-tais metais, kaip teigiama, šią – rugpjūčio 8 dieną – daktaras Johnas Harvey Kelloggas sukūrė sausus pusryčių dribsnius ir pradėjo mitybos revoliuciją, vėliau atnešusią revoliuciją ir į maisto pramonę. Tiesa, pačiam Kellogui, taip jis sakė, ne pinigai rūpėjo, o sveika gyvensena. Jis buvo vegetaras, gyvenimo būdą, kurį propagavo, vadino biologine gyvensena. O sukurtus dribsnius, kurie tais laikais buvo beveik be skonio, o dar ir dantis galėjai išsilaužti, jis kūrė dėl dar vienos priežasties. Nuobodus maistas žmones turėjo apsaugoti nuo nuodėmės – masturbacijos, kurią, neva, skatina prieskoningas maistas, gausūs padažai ir daugybė užkandžių.
Tai štai, gerbiamieji, priminsiu dar vieną tiesą - jūs esate tai, ką valgote. Ką valgėte šiandien?

1858-tų metų rugpjūčio 5-tą dieną Atlanto vidury, išplaukę iš priešingų krantų, susitiko 4 britų ir amerikiečių laivai – Agamemnon, Valorous, Niagara ir Gorgon. Jie sujungė nuo dviejų žemynų pradėtą tiesti transatlantinį telegrafo kabelį vandenyno dugnu. Tai buvo penktasis bandymas, keturi ketinimai sujungti tuomete ryšio priemone dvi pasaulio puses buvo nesėkmingi. Nepalūžti ir visas šias nesėkmes savo užsispyrimu pavyko įveikti Amerikos verslininkui Cyrus West Field’ui, kuris idėją subrandino ketveriais metais anksčiau nei ją pagaliau pavyko įgyvendinti.
Stipriai izoliuotas kabelis dažnai gulė į daugiau nei 3 km gylį, jo ilgis dugnu ištįso daugiau nei 3000 kilometrų. Maždaug po 10-ties dienų, kai telegrafo kabelis sujungė Ameriką ir Europą, pirmąsias sveikinimo telegramas vienas kitam nusiuntė tuometis Amerikos prezidentas Džeimsas Bukananas ir Anglijos karalienė Viktorija.
Deja, kabelis veikė tik iki rudens. Jis neatlaikė vandenyno atšiaurumo ir kažkur nutrūko.
Bet Fieldas ir vėl nepasidavė. 1866-tais nutiestas daug tvirtesnis kabelis, o vėliau amerikiečiui pavyko sujungti Havajus su Azija ir Australija.

Prieš trejus metus rugpjūčio 4 dieną prancūzų išradėjas Frankys Zapata reaktyvine skraidykle sėkmingai perskrido La Manšo sąsiaurį. 35 kilometrų atstumą jis įveikė per 22 minutes, išvystydamas 170 km/h greitį. Prancūzų kariuomenė Zapatai suteikė virš milijono eurų dotaciją tobulinti technologiją. Nedidelė platforma, kuri skraidina žmogų, gali būti panaudota logistinėms karinėms užduotims arba šturmui.
Bet būkit geri, jau ir vaikščiodami Gedimino prospektu, įsitikinkit, ar neatskrenda Zapata.

2008 metų rugpjūčio 3 dieną People žurnalo internetinėje versijoje pasirodė buvusios Holivudo poros – Andželinos Joly ir Bredo Pitto - naujagimių dvynių Vivienne Marcheline and Knox Leon nuotraukos. Po poros savaičių 19 nuotraukų buvo išspausdinta popieriniame žurnale.
Žurnalas People teisę į nuotraukas iškovojo po varžytuvių su kitais leidiniais. Karas už teisę atspausdinti mėnesio dar neturinčių, o tai reiškia, nelabai kuo besiskiriančių nuo kitų bendraamžių, naujagimių nuotraukas žurnalui atsiėjo 14 milijonų dolerių. Tai yra didžiausia kada nors sumokėta suma už garsenybių vaikų nuotraukas.
Žurnalas People gyvuoja nuo 1974-tų metų. Ir jau nuo pat pirmų dienų jis ėmė medžioti žvaigždžių naujagimių nuotraukas. Ir žinoma, mokėti didžiulius honorarus.
Ant viršelio puikavosi Cher ir Greggo Almano naujagimis, Jenifer Lopez ir jos buvusio vyro Marco Antonio dvynukai ir daugelis kitų.

1870-tų metų rugpjūčio 2 dieną po Temzės upe, nuo Tauerio tilto į kitą krantą buvo atidaryta linija, ja kursavo vienas vagonas, kuriame telpa 12 žmonių. Keletas metro linijų jau veikė Londone, tačiau ši buvo pirmoji pasaulyje, kurios statybai panaudotas plieninis vamzdinis karkasas. Įkastas po žemėmis jis būdavo išbetonuojamas aplink.
Deja, ši linija buvo neekonomiška ir po pusmečio uždaryta. Tuomet žmonės blausiai apšviestu tuneliu vaikščiojo pėsčiomis dar beveik 20 metų, bet Londone pasirodė garsusis Džekas skerdikas.

Ar žinote, kad deguonis – pagrindinė gyvybės Žemėje sąlyga – atrastas tik 1774-tais metais? Tada, rugpjūčio 1 dieną britų chemikas Džozefas Pristlis kaitindamas gyvsidabrio oksidą išgavo dujas, kurios, kaip jis pats vėliau rašė, penkis ar šešis kartus buvo geresnės už įprastą orą.
Atrastą medžiagą jis pavadino dujomis, iš kurių pašalintas flogistonas. Iki tol chemijoje vyravo klaidingas įsitikinimas, kad flogistonas buvo oro sudedamoji dalis, degumo pradas, kuris išsiskirdavo degimo arba oksidacijos metu. Oksidaciją aprašė prancūzų mokslininkas Antuanas-Loranas de Lavuazjė, kai Pristlis su juo pasidalijo savo atradimu. Degimas yra medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. O deguonimi 8-tas
Mendelejevo lentelės elementas pavadintas dėl to, kad buvo manoma, jog jis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, iš lotynų oxygenium - sudarantis rūgštį.
Eksperimentuodamas Pristlis užtroškino ne vieną pelę. Tačiau dviem pasisekė - kaip ir išradėjas, jos gavo pakvėpuoti gryno deguonies.

1836 metų liepos 29-tąją Paryžiuje oficialiai inauguruota Triumfo arka. Miesto simbolis, žinomas visame pasaulyje. Ją pastatyti 1806 metais po pergalės viename svarbiausių karjeroje – Austerlico mūšyje – nurodė Napoleonas.