Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Amerikoje karaliavo disko, nors šio muzikos stiliaus atstovų vardai - Donna Summer, Bee Gees, Boney M ir kiti – šiandien irgi neskamba kaip Mendelejevo lentelės cheminės elementų pavadinimai. Radijo stotys šalyje masiškai suko disko formato link. Dėl tokios priežasties darbo neteko roko didžėjus Steve Dahl (Styvas Dalas). Kartu su kolega Čikagos White Sox beisbolo komandai jis pasiūlė per rungtynių pertrauką Čikagos Comisey Park stadione surengti akciją „Mirtis disko muzikai“. Tai, neva turėjo pritraukti daugiau žiūrovų į stadioną. Ir išties, vietoj įprastų 15-kos tūkstančių į stadioną atvyko daugiau nei 40 tūkstančių žiūrovų. Tie, kas į renginį atsinešė disko plokštelę planuojamai aukojimo akcijai, galėjo įsigyti bilietą vos už 89 centus.

1979-tų metų liepos 12-tąją per rungtynių pertrauką visos plokštelės buvo susprogdintos vidury stadiono tiesiog ant vejos. To, kas vyko toliau, organizatoriai visai nesitikėjo ir tikrai nepageidavo. Minios žiūrovų puolė į Aikštę, iš išsibarsčiusių vinilų kurdami laužus ant vejos. Kilo riaušės. 9 žmonės sužeisti, apie 40 suimta. Policijai tik po atkaklių pastangų pavyko atkurti tvarką. Rungtynės nebebuvo tęsiamos, „White Sox“ įskaitytas pralaimėjimas. Jau po metų disko muzikos populiarumas ėmė blėsti, o radijo stočių eteryje ėmė karaliauti tais metais išleisti kūriniai - AC/DC „Highway to Hell“ ar Pink Floyd „The Wall“ (Siena).

1893-čių metų liepos 11-ą dieną japonui Kokichi Mikimoto pavyko išgauti pirmą dirbtinai užaugintą, kitaip tariant - kultivuotą perlą. Trejus metus kartu su žmona jis eksperimentavo bandydamas išauginti perlą dirbtinai įsodindamas inkliuzą į moliuskus.
Visos jo pastangos nuėjo perniek, grėsė bankrotas. Tačiau galiausiai pavyko, ir perlų pasaulyje įvyko revoliucija. Perlai tapo prieinami ne tik Kleopatroms, nes nekainuoja viso gyvenimo. Nors organine sudėtimi kultivuoti perlai praktiškai nesiskiria nuo tikrų, nepamirškite, kad per televizorių jie neatrodys geriau, nei plastmasė.

1947-ais metais liepos 8-ą dieną Jungtiniu Valstijų kariuomenė per klaidą paskelbė, kad netoli Rosvelio, Naujosios Meksikos, aptiko skraidančios lėkštės nuolaužas, mat apie jas pranešė vietos fermeris Makas Brazelis. Tuo metu žmonės buvo pamišę dėl nežemiškų civilizacijų, tad kilo didelis ažiotažas. Žinia apie Rosvelio incidentą greitai aplipo konspiracijos teorijomis, tad valdžia suskubo neigti ankstesnę žinią, neva tai nebuvo skraidanti lėkštė, o meteorologinio oro baliono liekanos. Konspiracijos teorijų tai neišsklaidė. Iš dalies, jos turėjo pagrindo.
Tik 1994-ais metais Jungtinių Valstijų valdžia pripažino, jog iš tiesų tai nebuvo meteorologinei informacijai rinkti skirtas skraidantis aparatas. Jo paskirtis buvo visai kita. Tai buvo itin įslaptintas karinis projektas. Nukritęs balionas turėjo sekti Sovietų Sąjungos planuojamus atominių bombų bandymus.
Konspiracijų mėgėjų tai neįtikino. O Rosvelis tapo kasmetinio NSO festivalio sostine.

Liepos 7-tąją, 1928-tais metais Čilikotyje, Misūrio valstijoje pirmą kartą prekyboje pasirodė raikyta duona. Ir jeigu manote, kad didelio čia daikto - raikyta duona, istorija neverta „Įdomių faktų“ laiko, neskubėkite. Čia tik dabar duona nepelija ir nedžiūva, o tada maisto pramonė dar nežinojo, kas yra visi tie „E“, kuriuos dabar mintinai net vaikai moka. Raikyta duona visai nesulaukė pirkėjų dėmesio, mat palaidos duonos riekės greitai netekdavo prekinės išvaizdos – sudžiūdavo ir susitraukdavo. Rohwedderis sugalvojo pakuotėse naudoti smeigtuką, ant kurio buvo sumautos visos riekės, kad pakuotėje jos išlaikytų kepalo formą. Žurnale „Times“ netgi spausdinta instrukcija, kaip mėgautis pjaustyta duona: atidarykite pakuotę iš vieno galo, ištraukite smeigtuką, pasiimkite tiek riekių, kiek norite ir mėgaukitės.
Suveikė. Bet taip, kad Amerikoje per Antrąjį pasaulinį karą dėl to net buvo kilusi krizė.
Dėl didelio plieno kiekio, sunaudojamo raikymo aparatams gaminti, 1943-iais metais šalyje parduoti raikytą duoną buvo uždrausta, nes visas plienas turėjo būti skirtas karo pramonei.
Prie gero pripratinti amerikiečiai taip sukilo prieš šį draudimą, kad vos po poros mėnesių jis turėjo būti atšauktas. Kaip rašė tuometė spauda: namų šeimininkių nykščiai vėl bus saugūs. Štai čia raikytos duonos istoriją galėtume ir baigti.
O vietoj epilogo - keletas patarimų. Duona laikysis ilgiau, jeigu ją saugosite ne plastikinėse, o popierinėse pakuotėse. Negalima laikyti duonos šiltai, todėl negerai ją dėti ant šaldytuvo, šalia orkaitės ar virtuvės buitinių prietaisų. Dar geriau duoną laikyti šaldytuve, o tiksliau – šaldiklyje.

Šiandien jums papasakosiu apie vieną atsitiktinę pažintį iš tikro pasaulio, dėl kurios net Jėzus Kristus, sako, buvo užleidęs aukščiausią populiarumo poziciją.
Tai buvo karšta 1957-tųjų vasara. Liepos 6-tąją Liverpulyje Vultono parapijos bažnyčios kieme vyko kasmetė šventė, kurios didžiausios atrakcijos būdavo šunų paroda ir pučiamųjų orkestro pasirodymas. Bet kad jaunimas nenuobodžiautų, tąsyk į šventę pakviesta grupė Quarrymen skiffle. Nors jos lyderis vis dar buvo paauglys, jis jau tada mėgavosi gerbėjų dėmesiu.
Per vidurį pasirodymo į bažnyčios kiemą užsuko 15-metis jaunuolis, per nugarą persimetęs gitarą. Po koncerto jis atsidūrė bažnyčios salėje, kur ant sulankstomų kėdžių buvo išsidrėbę ir Quarrymen skiffle nariai. Dėmesio į vaikiną jie visiškai nekreipė, kol šis nepradėjo demonstruoti, ką sugeba su savo muzikos instrumentu.
Vėliau knygoje „Diena, kai Džonas sutiko Polą“ Džimas Odonelis (O’Donnell) parašys: „jaunuolį nustebinti nėra lengva, bet Lenonas buvo apakęs”. Nors porą metų vyresnis už Polą Makartnį, Džonas Lenonas vėliau mielai mokėsi iš bičiulio muzikos triukų ir… kaip teisingai suderinti gitaros skambesį. Tą vakarą, eidamas namo su vienu grupės narių, Džonas Lenonas jam prasitarė planuojantis pakviesti naująjį pažįstamąjį į grupę. Po poros savaičių Paulas Makartnis tapo Quarrymen skiffle nariu. Tai buvo legendinių „Beatlų“ pradžia.


(nuotr. AP)

1841-ųjų liepos 5-tą dieną Kukas ekskursijoje iš Lesterio į LAfborą Jungtinėje karalystėje asmeniškai lydėjo beveik 500-us blaivybės judėjimo narių į abstinentų sueigą.
Per daugiau nei šimtą metų „Thomas Cook“ tapo viena didžiausių turizmo bendrovių pasaulyje, prisidėjusių prie žmonių noro keliauti. Ji turėjo ne tik viešbučius, bet ir oro linijas. Tačiau 2019-ais metais, tiesa, jau būdama kitose rankose, bendrovė bankrutavo.
Dėl to pasaulyje buvo įstrigę per pusantro šimto tūkstančių britų turistų. Jų grąžinimu namo pasirūpino valstybė, ir tai buvo didžiausia repatriacijos kampanija Jungtinėje Karalystėje taikos metais.

Kas gi ir kada nutiko Samoa liepos 4-tąją - jau girdžiu jūsų klausimą, nes „Įdomūs faktai“ juk ir yra apie šią datą.
Šią dieną 1892-ais metais Samoa įvyko tai, dėl ko atsitiko mano papasakota dienos konfiskacija iš salų gyventojų. Tąkart diena jiems buvo pridėta prie gyvenimo. Šalis tuo metu ekonomiškai bendradarbiavo su Jungtinėmis valstijomis, nors gyveno laiku, labiau priderintu prie Australijos ir kitų rytų kaimynų. Verslo partneriai iš vakarinių Amerikos pakrančių įtikino Samoa pereiti į kitą datos keitimosi linijos pusę ir prisiderinti prie jų. Tai padaryta Amerikos Nepriklausomybės dieną, tad Samoa žmonės pirmiau ją atšventė kartu su Amerika, o po to darsyk vieni. Beje, tai buvo keliamieji metai, todėl 1892-ieji Samoa turėjo 367-ias dienas.

1941-ų metų liepos 1-ąją televizijos eterį išvydo pirmoji televizijos reklama. Tai nutiko Jungtinėse valstijose. Pirmąją reklamą, beje, vienintelę tą dieną, prieš beisbolo rungtynių transliaciją parodė NBC priklausanti vietinė televizijos stotis Niujorke. Nors komercinės reklamos mūsų eteryje nebėra, štai koks burtas: leisiu ją išgirsti, ir
mes nepažeisime LRT įstatymo.
Televizijos klipas trunka ilgiau – 10-imt sekundžių. Tačiau per visą tą laiką vaizde niekas nesikeičia - Jungtinių valstijų žemėlapio kontūruose pavaizduotas laikrodžio ciferblatas su užrašytu prabangių laikrodžių gamintojo pavadinimu. Rodyklės rodo aštuntą valandą.
Ir štai jums užduotis laisvalaikiui. Ar pastebėjote, kad visose šiuolaikinėse reklamose laikrodžiai rodo kitą, bet visada tą patį laiką. Kokį? Ir kodėl?
Ir dar. Už pirmos reklamos transliaciją bendrovė televizijai sumokėjo 9-is dolerius. Šiandien brangiausiai reklama kainuoja Amerikoje per Nacionalinės futbolo lygos atkrentamųjų finalo varžybų „Super taurės“ transliaciją. Parodyti 30-ties sekundžių klipą kainuoja virš 5-ių milijonų dolerių.


(nuotr.Youtube)

Yra žmonių, apie kuriuos pasaulis kalbėjo daugybę metų, nors dar nebuvo ne tik feisbukų, bet ir paties interneto. Pavyzdžiui, prancūzas Šarlis Blondenas. Greičiausiai apie tokį girdite pirmą kartą, bet jam tai nerūpėtų, nes amžiams liks pirmuoju, lynu perėjusiu Niagaros krioklį, kuris, priminsiu, yra tarp Jungtinių valstijų ir Kanados. Tai nutiko 1859-tų metų birželio 30-tąją. Be jokių apsaugų, tik rankose laikydamas beveik 8-ių metrų ilgio kartį, sveriančią per 22-u kilogramus. 400-ų metrų lynu iš Amerikos pusės į Kanados ir atgal akrobatas nuėjo per 23-is minutes. Mirtino triuko stebėti susirinko 25 000 smalsuolių, kurie lažinosi - nukris ar pereis. Pasaulis kupinas gerų žmonių - dauguma statė už tai, kad nukris, nors patys alpo nuo regimo vaizdo. Bet Blondenas nenukrito. Ties viduriu netgi virve iš apačioje plaukiojančio turistų laivo pasikėlė vyno butelį, pagurkšnojo ir ėjo toliau, o grįždamas padarė nuotrauką fotoaparatu, kurį nešėsi ant kupros.
Nuo ketverių metų lyno akrobatika užsiiminėjęs nutrūktgalvis Niagaros krioklį vėliau perėjo dar ne kartą ir kaskart vis įmantriau- atbulomis, ant galvos užsimaukšlinęs maišą, nešdamas kitą žmogų. Skaičiuojama, kad iš viso šią atkarpą įveikė daugiau nei 300-us kartų. Per visą gyvenimą nė viena draudimo bendrovė neišdrįso jo apdrausti.

2008-ų metų birželio 29-tąją 34-erių amerikietis Thomas Beatie (Byty) pagimdė mergaitę. Havajuose gimęs translytis Thomas dešimčia metų anksčiau po hormonų terapijos tapo vyru, tačiau išlaikė moteriškus reprodukcinius organus. Pasikeisti lytį Byty nusprendė dėl to, kad įsimylėjo moterį, o Havajuose tos pačios lyties santuokos nebuvo leidžiamos. Operacijos būdu jam buvo pašalintos pieno liaukos ir krūtys, dėl to, tėvas negalės žindyti kūdikio, bet, kaip jis pats sako, daugybė moterų to negali.
Vyras pastojo po dirbtinio apvaisinimo. Porą metų jis nenaudojo hormonų injekcijų, kad nenutrūktų menstruacinis ciklas, ir jis galėtų pastoti.
Jo žmona negalėjo gimdyti, nes jai atlikta histerektomija.
Thomas Byty vėliau pagimdė dar du kūdikius, kaip mama, o vėliau, vedęs darsyk, susilaukė ketvirtos atžalos, tik gimdymą tąkart jau patikėjo žmonai.