1609-tų metų liepos 26-tąją jis nupiešė Mėnulio žemėlapį, žvelgdamas į Žemės palydovą per teleskopą. Tai yra pirmasis žinomas astronominio kūno teleskopinis pavaizdavimas. Harriotas aplenkė garsųji Galilėjo Galilėjų, kuris tą patį padarė keturiais mėnesiais vėliau.
Nesunku būtų atsakyti į klausimą, kodėl padidintą dangaus kūno atvaizdą pradėta piešti tuo metu. Teleskopas buvo sukurtas tik metais anksčiau, teleskopo išradėju laikomas olandų optikas Hansas Lipershėjus.
Nors Harrioto piešiny buvo pavaizduota Mėnulio jūros ir krateriai, žvelgiant į jį, į galvą šauna viena žinoma frazė: „jūs piešti mokate“.
Štai kaip išpaikina žmones teleskopai už 10 milijardų.

(nuotr. ©Sky&Telescope)

Prieš trejus metus, liepos 25-tąją, asteroidas, pramintas 2019 OK, praskriejo nepaprastai arti mūsų planetos. Vos už 73 000 kilometrų, o tai yra mažiau nei penktadalis atstumo iki Mėnulio. O svarbiausia, kad mokslininkai šį asteroidą beveik pražiopsojo - pastebėjo jį dieną dvi prieš pasirodymą, o jo savybes ir dydį apskaičiavo likus kelioms valandoms, kai 24 km/s greičiu jis praskriejo panosėj.
Ir nors tai nebuvo asteroidas, kuris galėtų išnaikinti dinozaurus, bet, jeigu jis būtų atsitrenkęs į Žemę, tai būtų prilygę Tunguskos meteorito katastrofai, kuri daugiau nei prieš šimtmetį nutiko dangaus kūnui atsitrenkus į Žemę Sibire. Tada jis išguldė 2000 kvadratinių kilometrų miškų.

Amerikietis Vilėjus Postas nuo paauglystės svajojo tapti pilotu. Piloto licenciją jis gavo, nors buvo netekęs vienos akies (dėl to sumažėja erdvės pojūtis). Jam taip pat pasisekė, jį dirbti priėmė naftos magnatas, kuris leido jam naudotis privačiu Lockheed Vega lėktuvu, kai šis buvo laisvas.
1933 metų liepos 22-ąją Posto lėktuvas nusileido Floydo Bennetto aerodrome Niujorke, per 7 dienas, 18 valandų ir 49 minutes apskriejęs pasaulį. Vilėjus Postas tapo pirmas, kuris tokią kelionę įveikė vienas ir beveik viena para pagerino ankstesnį rekordą, kuris irgi priklausė jam. Prieš porą metų jis jau buvo apskridęs pasaulį, tiesa, su kitu lakūnu Haroldu Gatty’iu.
Vienišoje kelionėje Postas naudojo itin neįmantrų būdą, neleidžiantį nusmigti prie šturvalo. Rankoje jis laikydavo veržliaraktį, kurį virvute buvo prisirišęs prie piršto. Vos tik veržliaraktis išslysdavo iš rankų timpteldamas pirštą, išvargęs pilotas pabusdavo. Nors lėktuvas turėjo tuo metu naują technologiją - autopilotą ir radijo lokatorius, leidžiančius užfiksuoti radijo signalus siunčiančius bokštus, technologijos buvo labai netobulos, ir ne vieną skrydžio atkarpą Postui teko įveikti be jų pagalbos.
Pabaigoje - įdomiausias šios istorijos momentas. Kelionę aplink pasaulį iš Floydo Bennetto aerodromo Postas pradėjo 1933 metų liepos 15 dieną 5-tą valandą 10 minučių ryto. Po valandos iš to paties oro uosto skrydžiui per Atlantą pakilo „Lituanica“.

1925 metų liepos 21-ąją Tenesio valstijoje Deitono mieste jaunas mokytojas Džonas Skoupsas buvo nuteistas už tai, kad mokykloje mokė Darvino rūšių evoliucijos teorijos.
Aštuonias karštos vasaros dienas trukęs procesas buvo pramintas „Beždžionės teismu“. Teisme susidūrė du garsiausi to meto advokatai: Viljamas Brajanas, gynęs evoliucijos teorijos draudimą, ir Klarencas Derrou, užstojęs mokytoją.
Teisėjas kaltinamajam uždraudė gynybai pasitelkti mokslininkus ir liudininkus. Skoupas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 100 dolerių bauda, kas šiais laikais būtų verta 1300 dolerių. Vėliau Tenesio Aukščiausiasis teismas šią bausmę panaikino, bet tik dėl to, kad ji buvo paskirta neteisėtai - bausmės dydį nustatė teisėjas, nors tai padaryti turėjo prisiekusieji.
Nepaisant to, tai buvo konservatyvių pažiūrų ir provincialaus fundamentalizmo triumfas. Turėjo ateiti 1967-ieji, kad Aukščiausiasis teismas panaikintų Tenesio antievoliucijos įstatymą, nes jis prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam religijos atskyrimui nuo valstybės gyvenimo.
Senąsias verstybes gynęs advokatas Brajanas teismo metu sakė: kova tarp evoliucijos ir krikščionybės yra dvikova iki mirties. Praėjus penkioms dienoms po nuosprendžio Brajanas mirė nuo apopleksijos.

2015-tų metų liepos 20-tąją minėtieji programišiai paskelbė pagrobę vienos populiarios svetainės, kurioje vedę vyrai ir moterys ieško nuotykių su kitais neištikimais savo sutuoktiniams žmonėmis. Nesakysiu svetainės pavadinimo, tik jos šūkį: gyvenimas trumpas. Patirk romaną.
Kompiuteriniai įsilaužėliai pareikalavo, kad svetainė būtų visiškai uždaryta, kitaip paleistuvaujančių asmenų duomenys bus paskelbti. Pagrindinė jų pykčio priežastis – 15 svarų mokestis, jeigu svetainėje prisiregistravęs asmuo norėdavo grįžti į doros kelią ir pašalinti iš svetainės visus duomenis visiems laikams. Nors svetainės savininkai paskelbė nustatę šantažuotojus, mokesčio nebeliko.

Prieš penkerius metus šią, liepos 19-tą dieną, žurnale „Science Advances“ amerikos mokslininkai paskelbė atliktos studijos rezultatus. Nuo 1950-tųjų, kai prasidėjo masinė sintetinių medžiagų gamyba, žmonija į pasaulį paleido daugiau nei 8 milijardus tonų plastiko - tiek, kiek svertų 1 milijardas dramblių. Iš šios masės daugiau nei 6 milijardai tonų jau yra tapę atliekomis, iš kurių tik 9 procentai perdirbta, o beveik 80 procentų atsidūrė ne tik sąvartynuose, bet ir mūsų aplinkoje, taip pat vandenynuose. Daugiau nei pusė viso plastiko pagaminta vos per 13 paskutiniųjų metų.
Greta, ką darom?

Šiandien, liepos 18-ą dieną, pasaulis turėtų stabtelėti bent akimirkai ir pagalvoti, kad vieną dieną mus praris tas informacijos liūnas, kurį patys užtvindėme. Lygiai prieš 30 metų šią dieną į pasaulinį tinklą įkelta pirmoji privati nuotrauka. Nufotografuotos 4-ios moterys iš grupės Les Horribles Cernettes. Ši parodijų grupė susibūrė Cerno laboratorijoje, Šveicarijoje, kai darbuotojas Silvanas de Dženaras sugalvojo surengti Cerno hadroninės muzikos festivalį. Tai ta pati laboratorija, kurioje veikia hadronų greitintuvas ir kur atsirado internetas. Interneto kūrėjas Timas Berneris Lee pamatė Dženarą redaguojant merginų nuotrauką ir pasiūlė sukurti Cerno darbuotojų laisvalaikio svetainę, kurioje ir atsidūrė minėtoji nuotrauka. Jos dydis tesiekė 120 pikselių ant 50-ties - maždaug pašto ženklo dydis. Reikėdavo laukti apie minutę, kol nuotrauka užsikraudavo monitoriaus ekrane.

1799 metų liepos 15 dieną Napoleono žygio į Egiptą metu prancūzų karininkas Pjeras Bušaras prie Rozetos (dabar - Ar Rašidas) atranda senovinėje ardytoje sienoje įmūrytą stelą su triraščiu tekstu - hieroglifais, Egipto demotiniu raštu, naudotu vėlesniu laiku po hieroglifų, bei senovės graikų kalba. Pastarasis labai greitai archeologams atskleidė, kad akmenyje iškaltas šventikų tekstas, garbinantis Egipto faraoną Ptolemėją V-tąjį,
valdžiusį šalį antrajame amžiuje prieš Kristų. Bet svarbiausia graikiškasis įrašas nurodė, kad visi trys tekstai skelbia tą pačią žinią.
Žmonijai atsivėrė galimybė įminti mįslę hieroglifų arba rašytinės kalbos, kuri buvo mirusi beveik du tūkstančius metų.
Demotinius raštus dar 1814 metais iššifravo anglas Tomas Youngas, tačiau pagrindinį hieroglifų mįslę įminti pavyko prancūzų egiptologui Žanui Fransua Šampoljonui. Naudodamasis senovės Graikų kalbos žiniomis Šampoljonas išsiaiškino, kad hieroglifais buvo užkoduoti tam tikri objektai, garsai ir garsų sąskambiai. Vos tik jam pavyko nulaužti hieroglifų kodą, prieš pasaulio mokslininkus senovės Egipto kalba ir kultūra atsivėrė plačiai kaip niekada.
Ir dar (kaimyno dėmesiui). Rozetos akmuo tebesaugomas Britų muziejuje Anglijoje nepaisant daugkartinių Egipto prašymų jį grąžinti.

2013 metais liepos 14 dieną Indija tapo paskutiniąją valstybe, atsisakiusia telegramų. Čia buvo išsiųsta paskutinė pasaulyje telegrama, ir Samuelio Morzės išradimas tapo skaitmeninės eros auka, o mažiau dramatiškai - tiesiog istorija. Išlaikyti telegrafo infrastruktūrą tapo labai nuostolinga. Per metus telegrafo paslaugomis pasinaudodavo mažiau nei pora milijonų indų. Klestėjimo metais, 1985-aisiais Indijos valstybinė telekomunikacijų bendrovė per metus išsiuntė daugiau nei 60 milijonų telegramų.

Yra Lietuvoje sporto šaka, kuri dar ilgai neleis jokiems politikams prisiplakti prie šlovės akimirkų. Nes jų tiesiog nenusimato. Ir kuo toliau, tuo labiau nenusimato.
Nepaisant to, kad ši sporto šaka vadinama sporto karaliumi. O daugiausia televizijos žiūrovų tarp visų sporto transliacijų sulaukia šios sporto šakos čempionatas, kuris prasidėjo 1930-tų metų liepos 13-tą dieną - pirmoji futbolo Pasaulio taurė. Čempionatas buvo sugalvotas dėl to, kad iš 1932-ųjų Los Andželo olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktas futbolo turnyras. Teisę rengti pirmąją pasaulio taurę gavo Urugvajus. Būtent šią dieną Montevidėjuje pirmose rungtynėse Prancūzija nugalėjo Meksiką, o Jungtinės valstijos - Belgiją. Europa tuo metu išgyveno depresiją, tad daugybė Europos futbolininkų atsisakė vykti į čempionatą, bijodami, kad grįžę neteks nuolatinio darbo vietų. Tad į Urugvajų neatvyko komandos iš Anglijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir
Nyderlandų.
Pirmaisiais pasaulio futbolo čempionais tapo renginio šeimininkai. Finale jie įveikė Argentinos futbolininkus 4:2, stebint 93 000-čiams žiūrovų.