Iš radijo aukso fondo.

Pokalbis su Galina Dauguvietyte.

1949 m. radijo studijoje Borisas Dauguvietis įrašė A. Puškino Barono monologą iš „Šykščiojo riterio”. Tai buvo pirmas ir paskutinis B. Dauguviečio balso įrašas, tapęs pirmuoju Lietuvos radijo įrašu. Iš režisieriaus mokinių – M. Mironaitės, A. Radzevičiaus, G. Jackevičiūtės,

A. Kernagio prisiminimų, įrašytų 1965 m. laidoje „Didelis meninis gyvenimas”, mums prieš akis iškils monumentalus menininko paveikslas. Jį žaismingai papildys dukros – režisierės Galinos Dauguvietytės prisiminimai iš autobiografinės knygos „Perpetuum mobile”.

Klausysimės rašytojos Vandos Juknaitės pokalbio su skulptoriumi Stanislovu Kuzma iš laidų ciklo „Apie riziką gyventi”, įrašyto 2005 metais. Ši laida – tai žodinis skulptoriaus credo: apie meno prigimtį, meno kūrinio vertę, žmonių santykius ir jausmus, apie „pergudrautą” likimą ir Dievo suteiktą malonę...

Poetas Sigitas Geda. 1995-ieji. II dalis.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Sigitą Gedą kalbina Valdas Gedgaudas.

Poetas Sigitas Geda. 1995-ieji. I dalis.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Sigitą Gedą kalbina Valdas Gedgaudas.

Legendinis amerikiečių literatūros klasikas Markas Tvenas populiarumo nepraranda iki mūsų dienų: jį skaito jauni ir seni, cituoja įvairiausių specialybių ir pomėgių žmonės – nuo aludarių iki kosmonautų. Apskritai, Marko Tveno kūryba fenomenali ir nesenstanti – daugiau kaip šimtmetį parafrazuojama, ekranizuojama, inscenizuojama, radiofonizuojama... Lietuvos radijo teatre 1985 m. buvo įrašyta radiofonizacija „Kaip buvo suvedžiotas Hadlibergas” – spektaklis sukurtas Marko Tveno apsakymo „Žmogus, kuris demoralizavo Hadlibergą” motyvais. Vertė ir radiofonizavo Janina Babiliūtė. Režisavo Elena Baltrukonytė. Garso režisierė Zoja Kneižienė. Vaidina aktoriai Rolandas Butkevičius, Arūnas Storpirštis, Sigitas Račkys, Agnė Gregorauskaitė, Algimantas Bružas, Remigijus Vilkaitis, Juozas Jaruševičius, Ferdinandas Jakšys, Petras Steponavičius, Sigitas Kubilius, Andrius Žebrauskas ir Ramūnas Abukevičius.

Lietuvoje iki Atgimimo nebuvo išleistas nė vienas Alės Rūtos kūrinys. Rašytoja vadinta socializmo priešininke, Lietuvos vaduotoja, beje, teisingai – ji tokia ir buvo. Tik 1992 m. Lietuvoje buvo išleista jos knyga, kurioje išspausdinti trys romanai: „Trumpa diena”, „Motinos rankos” ir „Kelias į kairę”. Pradėjusi savo kūrybinį kelią eilėraščių rinkiniu „Be Tavęs”, Alė Rūta, sulaukusi brandos vėl grįžo prie lyrikos. Tačiau eilėraščių knyga „Tyloj kalbėsi”, išleista 2002 m., persmelkta netekties skausmo, nes skirta anksti žuvusiam sūnui Arimantui. Alė Rūta yra pastebėjusi, kad rašytojo kelias toli nuo gimtinės nėra nei lygus, nei lengvas. Apie visa tai girdėsime „Literatūros akiračių” laidoje iš ciklo „Egzodo rašytojai. Alė Rūta”, įrašytoje 1997 m.

Salomėja Nėris – tragiško likimo poetė. Pasibaigus karui ji iš Rusijos sugrįžo į Lietuvą jau serganti sunkia liga. Gulėdama ligoninėje poetė rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, savotišką poetinį testamentą, kurį parašė gyvendama toli nuo Lietuvos. Šią knygą – eiles, atsiradusias iš meilės, begalinio ilgesio, kančios ir sopulingo tikėjimo – pavadino „Prie didelio kelio”, tačiau leidėjai rinkinį pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti”. Poetei tai buvo priešmirtinis smūgis į paširdžius – jai nepatiko be jos žinios pakeistas rinkinio pavadinimas, eilėraščių ištaisymai.

Tik po pusės amžiaus, 1994-aisiais, mes išvydome eilėraščių rinkinį „Prie didelio kelio” tokį, kokį sudarė pati poetė. Rašytojų klube šios knygos pristatyme dalyvavo aktoriai Laimonas Noreika, Rūta Staliliūnaitė, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Viktoras Alekna. Vakarą vedė literatūrologas Valentinas Sventickas.

Praėjus pusmečiui po šio vakaro, Rūta Staliliūnaitė Lietuvos radijuje įrašė Salomėjos Nėries rinkinį „Prie didelio kelio, kurio ištrauką taip pat girdėsime šioje laidoje.

Vėlinės – rimties, susikaupimo, apmąstymų ir prisiminimų metas. Žvakių liepsna bent akimirkai sujungia mūsų, gyvųjų, pasaulį su mirusiųjų, ir mes ateiname pagerbti išėjusiųjų praeities ir savo ateities... Laidoje aktoriai Valentinas Masalskis, Gražina Urbonaitė ir Vytautas Rumšas skaitys Vytauto Mačernio, Aldonos Puišytės ir Kazio Bradūno eiles. Apie senovės lietuvių sielos sampratą pasakos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Skambės ištraukos iš laidų „Vidurnakčio lyrika“, „Po lyros ženklu“ ir „Žodžiai į sielą“.

Režisierius Vladas Limantas – unikali ir įdomi asmenybė. Jo kūrybinė biografija prasidėjo nuo 1944- ųjų: vaidino Vilniaus „Vaidilos” teatre, vėliau Vilniaus dramos teatre. 1952-aisiais baigė režisūrą A.Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. Buvo Klaipėdos dramos teatro, Lietuvos televizijos, Šiaulių dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, dėstė Lietuvos konservatorijoje, o 1963 m. atkūrė Vilniaus universiteto teatrą. Mūsų fonduose saugomas unikalus įrašas – 1956 metais Vlado Limanto režisuotas spektaklis „Pas dangaus vartus”, sukurtas pagal Vinco Krėvės apysaką „Raganius”.