Kalba mamos

Atšilus orams pokalbiai persikelia į lauką, tad prieš klausant pokalbį kviečiu nusiteikti fone girdėti ir paukščių čiulbesį, ir šiek tiek praeivių, dviratininkų, miesto garsų, o taip pat ir keturių mėnesių amžiaus Beatričės čiauškėjimų ir kitokių bandymų susikalbėti su savo mama. Ačiū Beatričei už pokalbio pagyvinimą ir kantrybę mums su Gabriele įrašinėjant šį pokalbį, kuriame kalbėjome apie moters smegenų pokyčius tampant mama.

Abu šiuos mūsų įsitikinimus, beje, mokslininkai paneigia.

Tikrai taip, Gabrielė tikina, kad moksliniai tyrimai rodo, jog atmintis ne tik kad nesuprastėja, o laikui bėgant net ir gerėja. O dėmesį sutelkti į tuo metu mamai pačius svarbiausius dalykus pavyksta dar geriau nei kitiems žmonėms!

Prenumeruok KALBA MAMOS „Spotify“  (https://podcasters.spotify.com/pod/show/kalba-mamos/subscribe⁠⁠  ) ir klausyk pilnų pokalbių, prisijunk prie palaikančios, sąmoningų mamų bendruomenės, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, KNYGŲ KLUBE bei kitose, tik bendruomenei skirtose, veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠.

Pokalbis, kurio kviečiu klausyti šiandien, simboliškai tapo savotišku pačio pirmojo tęsiniu ir netgi įrašytas buvo taip pat Kaune, visai netoli tos vietos, kaip ir pirmasis.

Nors šį pokalbį įrašėme jau prieš kurį laiką, laukiau kažkokio tinkamo momento juo pasidalinti. Ir artėjant gegužės mėnesiui, supratau, kad tobuliausias laikas nerti gilyn į temas, kurias palietėme su Sigita, yra dabar.

Sigitą galėčiau vadinti KALBA MAMOS krikštamote, nes būtent skaitant jos knygą „Motinystės kelias“ supratau, kad labai noriu kurti šiuos pokalbius, apie moters tapsmą mama. Mūsų bendruomenei Sigitos pristatinėti jau tikriausiai nebereikia, nes su ja draugystė tęsiasi jau penkerius metus ir esame įrašę ne vieną pokalbį, bet tiems, kad girdėsite ją pirmą kartą, paminėsiu, jog Sigita yra psichologė-psichoterapeutė, jau kelis dešimtmečius ruošianti šeimas gimdymui, konsultuojanti moteris nėštumo metu, laikotarpiu po gimdymo, taip pat yra porų terapeutė, kurianti ⁠POROS SANTYKIŲ⁠ prenumeratą, apie kurią daugiau sužinoti galite apsilankę kalbamamos.lt

Šįkart su ja labiausiai norėjau pakalbėti apie bendruomenės svarbą ir reikšmę mūsų motinystės patirčiai ir netgi poros santykiams, ir ką apie tai sako moksliniai tyrimai. Kodėl socialiniai ryšiai mums yra tokie svarbūs?

Pokalbis nutekėjo ir atplukdė mus į socialinio nerimo, vienišumo temas, taip pat socialinių tinklų kuriamos iliuzijos, jog būdami ten mes kuriame tikrą santykį.

Ar pameni jausmą tapusi mama, kad tarsi stovi vietoje, o gyvenimas eina pro šoną? Kad visi lekia autostrada, o tu stovi šalikelėje? Ar esi kada nors susimąsčiusi, iš kur kyla šis jausmas? Niekada nebuvau pagalvojusi, kaip tai gali būti taip susiję su tuo, kaip mūsų visuomenėje yra nuvertinta motinystė.

Kviečiu klausyti ir nerti į šias temas kartu su mumis. O jei ieškai bendruomenės, kviečiu jungtis prie KALBA MAMOS narystės arba prenumeruoti tinklalaidę SPOTIFY, jei nori klausyti tik pokalbių.

Marija

Balandį leidžiamės gilyn į savo kūno pažinimo temą, kurią su bendruomene užgriebėme kovo mėnesį – kviečiu pasigilinti, o gal ir visai naujai pažvelgti į nuostabią dovaną – vaisingumą.

Mano pašnekovė – dabar galbūt išgirsit keletą visiškai nepažįstamų pavadinimų – Ingrida Vuosaitytė Kreitono modelio ir FEMM bei teenFEMM metodų mokytoja, teologė, 5 vaikų mama.

Ingrida nuo 2014 metų moko moteris ir poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau virš 800 porų Lietuvoje. Šie skaičiai ir patirtis pokalbį nuspalvino tikrai įdomiais faktais ir istorijomis. Be jokios abejonės, tai leidžia Ingridai daryti šiokias tokias išvadas.

Trumpai tariant, Ingrida padeda išmokti natūraliai planuoti savo šeimą, tiek norint atidėti ar išvengti nėštumo, tiek norint pastoti. Dažnai į Ingridą kreipiasi poros, kurios susiduria su nevaisingumu.

O į paauglystę žengiančių dukrų turinčioms klausytojoms bus vertinga išgirsti, kad Ingrida taip pat veda edukacines grupes skirtas mamoms ir dukroms.

Pokalbyje išgirsite, kokiais terminais apie hormonus
jau žongliruoja jos dukros, tarp kurių ir 9-metė.

Klausydama svajojau, kaip ir mano dukra tą gebės – pažinti ir gerbti savo kūną.

PSO teigia, kad tinkamai pažinus savo kūną, šis, natūralaus šeimos planavimo metodas, yra tikslus 98% procentais. Jei smalsu, kviečiu klausyti pokalbio ir susipažinti giliau.

Ką dar išgirsite šiame pokalbyje:

Gero klausymo ir
vertingų atradimų, kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk 100 epizodų, prisijunk prie uždaros Facebook grupės, dalyvauk Knygų klube, susitikimuose su knygų autoriais bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

„Motinystė yra galimybė atrasti save iš naujo, nes mes tikrai pasikeičiame. Jei to nepriimame, tada tiesiog plaukiame pasroviui. Tada motinystė nedžiugina. Ir ji gali būti ne tik pilka, bet ir visokių kitokių juodos atspalvių. Ir realiai visai nepelnytai, o tik todėl, kad neatkūrėme ryšio su savimi.“

Kviečiu klausyti pokalbio su Rita Simonavičiūte-Koreive, 16 mėnesių Sirijaus mama, žmogiškųjų išteklių ir koučingo specialiste.

Būtent apie augimą ir gyvenimo pokyčius tapus mama su Rita dažniausiai ir sukasi mūsų pokalbiai, todėl neveltui toks ratų ir šio pokalbio pavadinimas. Šią temą, be jokio abejonės, palietėme ir šiame pokalbyje.

Ritos klausiau, kodėl ji ieškojo bendruomenės, kai tapo mama, ir kodėl pasiliko būtent pas mus, ką rado čia artimo.

Ji dalinosi, kokia buvo motinystės tapsmo pradžia, kelionė ir kodėl mėgautis ja pradėjo, kai sūnui buvo 7 ar 8 mėnesiai.

Kalbėjome, kaip gimė ratų idėja, kuo koučingas gali praversti mamomis, pametusioms save ir galbūt vis neatrandančioms priežasčių, kodėl motinystė nedžiugina.

Gerų atradimų ir malonaus klausymo.

Šiltai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠.

Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai.

Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną.

Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e!

Šiltai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą.

Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu.

Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida.

Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai.

Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“.

Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje.

Gero klausymo,

Marija

Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.

Tęsiu pažadą ir kalbinu moteris apie jų gimdymo patirtis bei nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą įvairiose užsienio šalyse.

Šiais pokalbiais siekiu padrąsinti ir prisijungti prie diskusijų apie gimdyvių ir medicinos personalo bendradarbiavimą siekiant ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai saugaus gimdymo sąlygų moterims Lietuvoje. Taip pat noriu paskatinti moteris domėtis, gilintis į gimdymo temą, kuri, manau, yra tikrai svarbi motinystės

Šįkart kalbamės su mano mylima drauge, kardiologijos gydytoja rezidente Aiste Pilkiene, kuri dalijasi, kaip vyko jos nėštumo priežiūra Šveicarijoje, Bazelio mieste, kiek ji turėjo laisvės vadovauti savo gimdymui, koks buvo akušerės, gydytojo vaidmuo, kodėl Aistei susidarė įspūdis, jog viskas net šiek tiek pernelyg orientuota ne į personalą, o į klientą.

Aistė pasidalino ir nuotraukomis, kurios tikrai iškalbingos, tad keliomis iš jų pasidalinsiu ir šiame laiške.

Išgirsite ir daug įvairių detalių, kurios kai kurių iš jūsų, labiau besidominčių gimdymo tema, galbūt visai ir nenustebins, o kai kurioms galbūt sukels ir nuostabą, kad iš tiesų taip būna.

Pavyzdžiui, kodėl dar besilaukiant rekomenduoja susirasti akušerę. Arba kad iškart po gimdymo nepaima kūdikėlio nei sverti, nei matuoti, leidžia virkštelei nupulsuoti pačiai. O šeimai su ką tik gimusiu kūdikiu ramiai ir tyliai praleisti keletą valandų vieniems toje pačioje gimdymo palatoje bei ten pat ir pavalgyti.

Apie maistą – atskira didelė tema, bet nesiplėsiu, viską išgirsite pokalbyje (mano komentaras, nuskambėjęs pokalbio metu, apie maistą, kurio net nesinori prisiminti, deja, yra apie iš patirties Vilniaus gimdymo namuose, tačiau tikrai esu girdėjusi ir labai nuostabių atsiliepimų apie maistą gimdyvėms kitose, gimdymus

Taip pat Aistė dalinosi, kada leidžia po gimdymo keliauti namo ir ką veikia akušerė, lankanti šeimą po gimdymo. Kiekvienai moteriai po pirmojo gimdymo priklauso 16 tokių akušerės vizitų ir 10 po antro ar kitų gimdymų moteriai pageidaujant. Tokie apmokytų specialistų vizitai numatomi jau ir Lietuvoje artimiausiu metu, daugiau apie tai papasakosiu netrukus.

Klausant Aistės man vis kirbėjo mintis, jausmas... jog taip ir turėtų būti. Bent kažkaip panašiai :)

Ir labai įsiminė viena iš Aistės pasakytų frazių: „Profesionalumas ir yra tame, kiek gebi atliepi konkrečios šeimos poreikius.“ O tie poreikiai gali būti labai skirtingi.

Ir tikrai išgirsite Aistės įspūdžius apie gyvenimą Šveicarijoje, jos visuomenę.

Kviečiu klausyti ir susitikti pokalbio aptarimui, įspūdžių pasidalinimui mūsų bendruomenės Discord‘e, prie kurio prisijungti galėsi tapusi KALBA MAMOS prenumeratore Spotify. Visą informaciją rasti www.kalbamamos.lt

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai.

Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne.

Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link?

Šiame pokalbyje kalbėsime apie:

Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių.

Gero klausymo!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠.

Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos.

Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu?

Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera.

Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų.

O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia.

Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų?

Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų?

Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums.

Marija