Kalba mamos

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų?

Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU.

Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“.

Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių?

Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau.

Kviečiu klausyti!

Kalbėkime mamos,

Marija

Jei pokalbius atradai tik dabar, kviečiu pasidairyti archyve, kur rasi jau virš 40 įvairių temų! O jei jie atrodo įdomūs, kviečiu remti paramos platformoje Contribee, kur rėmėjams lieka kas antras pokalbis. Kaip ir šis – šiandien jis bus girdimas visose tinklalaidžių platformose, o nuo rytojaus – tik Contribee platformoje. Ačiū už paramą, ačiū, kad klausot ir rekomenduojat kitiems.

O šiandien kalbame su Egle Vankeviče, pamenukų mama, kuri, nors jau sugrįžusi į darbus, nori pasidalinti mintimis apie tai, kaip gyveno, ką veikė, kas buvo sudėtingiausia ir kas labiausiai džiugino, kol buvo tuos ketverius metus namuose su vaikais, kaip organizavo ekskursijas ir pokalbius. Kodėl grįžtant į darbą po vaikų auginimo jautėsi pakėlusi savo kvalifikaciją? Ko išmokė, kaip pakeitė tapimas mama moterį, kuri anksčiau iš vis nenorėjo turėti vaikų?

Gal sakyti „namuose“ ir nėra labai tikslu, nes Eglė iš tų žmonių, kurie mėgsta veikti. Nors ir buvo laikas, kai ji jatėsi įkritusi į savigailos ir aukos vaidmenį, bet likti jame nenorėjo, o šalia buvo ir vyras, kuris vis skatindavo išplėšti iš laiko auginant vaikus kuo daugiau kažko smagaus ir širdį paglostančio SAU.

Kai pirmajam vaikui buvo pusė metų, Eglė sugalvojo vesti ekskursijas mamoms su vaikais vežimėliuose. Vėliau, kai per pusnis stumti vežimėlius pasidarė sudėtinga, organizuodavo pokalbius, kuriuose dalyvaudavo įvairių sričių specialistai. O atėjus pandemijai ir užsidarius namuose, prisimindama tuos pokalbius, parašė knygą „Apie ką kalba mamos“.

Nors Eglės pasidalinimas, jog tie ketveri metai, praleisti diena iš dienos būnant su vaikais, jai atrodo vienas nuostabiausių laikotarpių jos gyvenime, gali skambėti pernelyg romantiškai, jų šeimos neaplenkdavo iššūkiai, nemiegotos naktys ir vaikų ligos. Na, viską jūs žinot, kaip ten su tais vaikais būna. Ir kartais būna tikrai sunku. Yra momentų, laikotarpių, kuriuos tiesiog turi išbūti. Bet kas galėtų paneigti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių?

Pamenu, kaip su pirmagimiu ilgai kankinausi ir keikiau visą pasaulį, kad jis keliasi 6 val. ryto, o kartais ir dar anksčiau. O štai su dukra ankstyvi rytai labai patinka ir visai nevargina. Tam reikėjo vieno mažo pokyčio – vakarais eiti miegoti anksčiau.

Kviečiu klausyti!

Kalbėkime mamos,

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis.

Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes.

Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu.

„Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ )

„MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija.

Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą.

Kalbėkime, mamos!

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Šiam pirmadieniui buvo suplanuotas visai kitoks pokalbis, bet norėjau, kad šiuo neramiu metu tinklalaidė būtų naudinga, todėl pakviečiau psichologę Sigitą Valevičienę pakalbėti apie jausmus, kurie daugeliui taip stipriai ir netikėtai įsiveržė į mūsų gyvenimus. Kai jau galvojome, kad ateina pavasaris, vasara, anot kai kurių ekspertų, pradėjo šviestis ir Covid pabaiga, prasidėjo karas.

Galvojame apie jį gamindami valgyti, migdydami vaikus, dirbdami savo įprastus darbus, kurie, žūstant nekaltiems žmonėms, gali atrodyti visai neprasmingi. Po 11 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios, vakar sugebėjau pasiimti į rankas knygą. Bet net ir toji panašia tema.

Kai kurie iš mūsų jaučiame kaltę bandydami gyventi įprastai. Ar tai normalu? Kaip neįkristi į paniką? Kaip rasti vidurį tarp „Ukrainoje vyksta karas“ ir „gyvenimas nesustojo, turime išsaugoti savo įprastą gyvenimo ritmą“? Koks mūsų santykis su mirtimi? Blogis yra šio pasaulio dalis – kaip nenusivilti pasauliu, žmogumi?

Ir dar kartą apie tai, kaip galime padėti sau įtemptu metu.

„Pandemijos metu supratome, kad vidinis pasaulis yra svarbus. Dabar jis yra egzistenciškai svarbus. Kaip išgyvensim šią traumą, priklauso nuo to, ką darysime su savimi.“

Kviečiu klausyti ir dalintis su tais, kam jis šiuo metu galėtų padėti pasijusti geriau.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausytis pokalbio su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene. Ją pokalbiui pakviečiau perskaičiusi įrašą Facebook‘e, kur ji rašė apie mamų siekį būti tobuloms, sunkumų neigimą, baimę prašyti pagalbos ir baimę priimti visas motinystės, kaip ir gyvenimo, spalvas. O jos juk varijuoja nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios.

Kalbėjome apie tai, iš kur kyla šis noras siekti tobulumo, motinystės idealizavimas visuomenėje, su kuriuo ateina ir nežmoniški reikalavimai, kuriuos keliame ir pačios sau. Be jokios abejonės, prie viso šito vaizdinio prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose vis dar gausu idealizuoto motinystės vaizdinio.

Norisi pacituoti ištrauką iš Jurgos Dapkevičienės įrašo:

„Idealūs motinystės vaizdai – reti tobulybės blyksniai gyvenime – ima atrodyti kasdienybe, kurios tik jai vienai – nevykėlei – nepavyksta pasiekti. Kyla kaltė, nerimas, baimė, liūdesys, galiausiai pyktis, kuris nukreipiamas į vyrą arba vaiką.

Tiesa išlaisvina. Pripažinus, kad gali būti labai sunku ir nepatogu laikyti netgi lengviausią kūdikį, galima ieškoti, o kaipgi įsipatoginti – rasti poilsį teikiančias padėtis ir pozicijas. Ramiai žvelgiant į savo netobulumą, lengviau susitaikyti, kad gyvas, tikras žmogus yra visai kas kita nei bendrinis, knygose aprašomas vaikas ar youtubo mažylis, kuris net verkia pagal tam tikrą, lengvai atpažįstamą melodiją. Tiesiog laikant ir ramiai atlaikant pamažu viskas lengvėliau, nors kartais – ir vėl – labai sunku...”

O pokalbyje mes palietėm vaikų ir tėvų, mamos ir dukros santykio temą, kartų skirtumus, apie būtinybė nepamesti savęs, savo pomėgių, poreikių tapus mama, kad ir kaip kartais tai atrodo sudėtinga.

Kviečiu klausyti.

Pokalbis įrašytas VU START FM. Dėkoju leidyklai VAGA, kuri dovanoja mano pašnekovams puikias knygas.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

„Sekasi geriau, nei gėles auginti. Tiek ilgai nė vienos gėlės neturėjau, o Ūlai jau 4 mėnesiai.“ 

Tęsiu pažadą kviesti tėčius dažniau. Šįkart kalbame su Adomu, kuris į tėvystės frontą įžengė prieš keturis mėnesius. Nors paprašytas kažką patarti ar palinkėti tėčiams kuklinosi dėl savo trumpos patirties, visgi būtent pati pradžia, man atrodo, yra pati tirščiausia ir intensyviausia šios kelionės dalis. Būtent pradžioje dar sunku susigaudyti, kaip viskas pasikeitė ir kokios košės čia prisivirėm :)

Pokalbis, nors ir linksmas, su daug juoko ir krizenimo, mano ausims leido išgirsti daug apie tai, ką mąstė, dėl ko nerimavo, ką patyrė Adomas, laukdamas dukrytės. Jis dalinosi apie pasikeitusį požiūrį į moteris ir verkiančius vaikus, po gimdymo norą skambinti mamai ir už viską atsiprašyti, o visoms, gatvėje sutiktoms mamoms, duoti „penkis“.

O tikriausiai vienas gražiausių pastebėjimų man buvo apie tai, jog meilė vaikui, jo nuomone, auga pirmiausia per meilę mamai ir ne kartą paminėjo, kad savo svarbiausiu darbu pačioje pradžioje jis laikė būtent rūpestį žmona.

„Aš jau visą nėštumą jaučiausi skolingas. O po gimdymo supratau, kad visą gyvenimą tos skolos neatiduosiu.“

Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM.

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Sveikam kūne – sveika siela, ar ne? Naujų metų pradžia – puikus laikas motyvaciniam pokalbiui apie tai, kodėl verta sportuoti ir rūpintis savo kūnu.

Kalbame su sertifikuota nėščiųjų ir moterų po gimdymo sporto trenere Vaiva Bertašiūte apie moters kūną po gimdymo.

Kaip jį pakeičia gimdymas? Kodėl svarbu rūpintis dubens dugno raumenimis taip pat, kaip rūpinamės pilvo presu norėdamos turėti sicks pack‘ą? Ar tikrai turint diastazę padėti gali tik operacija? Ar šlapimo nelaikymas – gimdymo kaina ir nuosprendis visam gyvenimui? Kada kėgelio pratimai reikalingi, o kada gali situaciją pabloginti?

Nors kūnas po gimdymo pasikeičia, tai dar nereiškia, kad jis negali būti stipresnis, nei bet kada anksčiau.

Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbį.

Kalbėkime mamos!

Linkėjimai,

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu klausyti pašnekesio su psichologe, dviejų mergaičių mama, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore Milda Kukulskiene. Su Milda kalbamės jau ne pirmą kartą, 2020 metų pavasarį esame įrašę pokalbį apie tai, kaip padėti sau siaučiant pandemijai, kuri į mūsų gyvenimą atnešė tiek daug nerimo ir chaoso. Jį rasite ČIA.

Šįkart Mildą pakviečiau pakalbėti apie antro vaiko atsiradimą šeimoje ir nuovargį tėvystėje, kuris, kaip sako Milda, auginant vaikus yra visiškai normalus. Normalu kasdien vakare jaustis pavargusia mama ar tėčiu, nes gyvenimas su vaikais yra labai intensyvus. Vis dėlto, yra tam tikri momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti pagalbos.

Man labai norėjosi pokalbio su Milda ne tik kaip su psichologe, bet – ir netgi labiau – kaip su dviejų vaikų mama. Ji dalinosi, kada jai buvo sudėtingiausias etapas augant dukrytėms, kurioms šiuo metu yra 6,5 ir 4,5 metų, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžia savo šeimoje, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Šio pokalbio atspirties taškas man buvo Mildos įrašas Instagram'e, kurį paskaitysiu šio pokalbio pristatymo pabaigoje.

Šį pokalbį remia pirmieji Lietuvoje pradėję ir jau septynerius metus Kaune riešutų kremus ir becukres chalvas gaminantys „Sviestas sviestuotas“, kurių nuolat galima rasti ir mūsų šeimos virtuvės spintelėje. Visada švieži, klasikinių skonių kremai ir originalios riešutų interpretacijos, net 12 skirtingų rūšių. Puikus pasirinkimas šeimoms, nuo pačio mažiausio iki didžiausio, kiekvienam, ieškančiam natūralaus ir maistingo užkandžio.

Už nuotrauką dėkoju Evgeniai Levin.

Kalbėkime, mamos.

Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

Kviečiu pokalbiui apie psichologinį atsparumą su psichologe, meno psichoterapeute, dvynukų mama Evelina Savickaite-Kazlauske, kuri yra ir knygos „Kaktusas ar pienė“ autorė.

Koks yra atsparus žmogus? Ar galime išmokti tokiais būti? Kokį vaidmenį čia atlieka genai, o kiek galios keistis turime patys? Ar psichologiškai atsparūs tik ypatingų, neįtikėtinų istorijų herojai, o gal kiekvienas iš mūsų yra savaip stiprus ir norėdamas gali keltis vėl ir vėl iš naujo ir žengti pirmyn? Kodėl tiek daug kalbama apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą? Šie klausimai narstomi ir Evelinos knygoje, ir mūsų pokalbyje.

Dar kelios temos, kurias palietėme – tai Evelinos šeimos sprendimas po dešimties metų gyvenimo užsienyje sugrįžti į Lietuvą, to priežastys ir pirmieji įspūdžiai.

Taip pat klausiau, ką davė kelionė su tuomet dar tik būsimu vyru aplink pasaulį, trukusi pusantrų metų ir leidusi įkelti koją į 6 žemynus bei keliauti su 720 įvairiausių priemonių. O kuo ši kelionė panaši su motinyste?

Kviečiu klausyti ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM, kur galim jaukiai, šiltai ir profesionaliai įrašinėti šiuos pokalbius.

Linkėjimai,

Marija

Kviečiu šiandien pokalbiui apie psichologinį atsparumą su psichologe, meno psichoterapeute, dvynukų mama Evelina Savickaite-Kazlauske, kuri yra ir knygos „Kaktusas ar pienė“ autorė.

Koks yra atsparus žmogus? Ar galime išmokti tokiais būti? Kokį vaidmenį čia atlieka genai, o kiek galios keistis turime patys? Ar psichologiškai atsparūs tik ypatingų, neįtikėtinų istorijų herojai, o gal kiekvienas iš mūsų yra savaip stiprus ir norėdamas gali keltis vėl ir vėl iš naujo ir žengti pirmyn? Kodėl tiek daug kalbama apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą? Šie klausimai narstomi ir Evelinos knygoje, ir mūsų pokalbyje.

Dar kelios temos, kurias palietėme – tai Evelinos šeimos sprendimas po dešimties metų gyvenimo užsienyje sugrįžti į Lietuvą, to priežastys ir pirmieji įspūdžiai.

Taip pat klausiau, ką davė kelionė su tuomet dar tik būsimu vyru aplink pasaulį, trukusi pusantrų metų ir leidusi įkelti koją į 6 žemynus bei keliauti su 720 įvairiausių priemonių. O kuo ši kelionė panaši su motinyste?

Kviečiu klausyti ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM, kur galim jaukiai, šiltai ir profesionaliai įrašinėti šiuos pokalbius.

Šis pokalbis visiems bus girdimas iki sekmadienio vakaro, o vėliau – tik Patreon ir Contribee rėmėjams.

AČIŪ už paramą!

Linkėjimai,