Šiandienos „Kino pusryčiuose“ – fantastų klubo narys, rašytojas, scenaristas, kompiuterinių ir stalo žaidimų kūrėjas, kartais ir kino aikštelėje sušmėžuojantis pirmojo režisieriaus asistento amplua - Simonas Jatkonis.
LRT auditorijai žinomas dėl savo „rimčiausio“ darbo – filmo „Knygnešys“ autorystės, šiandien vis daugiau laiko praleidžia sukdamas galvą apie fantastinius, mistinius, siaubą ar juoką keliančius personažus.
Selekcija irgi spalvinga – visi muzikiniai pasirinkimai iš animacinių filmų, tačiau juose ir meditacija, ir širdį džiuginančios kovos, ir reivas.



Kalbino Unė Liandzbergytė

Televizijos laidos „Mokslo sriuba“ reporteris, radijo laidų vedėjas, besigilinantį į nūdienos mokslo įdomybes, diskusijų moderatorius ir pranešėjas, grupės „Abudu“ boso partijas serviruojantis, arba tiesiog, kaip pats save apibūdina - „kūrybinis fabrikėlis“ - Lukas Keraitis.

Ilgai kalbintas užsukti į svečius, pagaliau, ramesniam sausiui įžengus į kalendorių, pusvalanduką skiria ir Opuso klausytojams ir dalinasi skirtingų žanrų, laikmečių ir nuotaikų muzikos atradimais iš kino filmų.


Ved.Unė Liandzbergytė

Prieš šešerius metus prasidėjusiame muzikiniame, meniniame ir neretai turbūt net terapiniame bendruomenės judėjime, kuris įgavo „Pretty Much“ pavadinimą, kertine scenine figūra, panašu, tapo duetas. ½ šio – Jovilė Sibilė-Sibilë, kita – Mauras, kasdienybėje gerus dalykus buriantis ir Domo Kauno vardu.
Šiandien dalinasi hipnotiškais skambesiais iš mėgstamų kino filmų.

Pirmoji Naujųjų metų diena, ir pusryčiai daugeliui turbūt šiandien gal kiek vėliau nusimato.
„Kino pusryčių“ rubrika atsiradusi 2022-ųjų vasario pradžioje dar neskaičiuoja metų sukakties, tačiau svečių jau susilaukė nemažai, ir tikėkimės, kad kino ir muzikos mylėtojų nepritrūksime ir šiais metais.
O kol kas - prisiminimai iš praėjusių pokalbių ir muzika, atrasta iš svečių pamėgtų kino garso takelių.



Ved.Unė Liandzbergytė

Kosminiai garso takeliai iš atlikėjo Jack Krass fonotekos, iš kurios, panašu, kad atsirinkti kelis kūrinius nebuvo lengva, nes, kaip pats pasakoja, užaugo vaizdajuosčių nuomos punkto aplinkoje. Muzika ir vaizdas tapo neatsiejami.
Neseniai teko ir pačiam padirbėti prie kitais metais pasirodysiančio lietuviško serialo, kurio pavadinimo dar atskleisti negali. Bet kūrinys nuskambėti gali - ir nuskambės.


Ved. Unė Liandzbergytė

Ne tik pas kolegą į studiją galima prisikviesti žemaitį.
Klajoklių ir laukinės gamtos muzika ir gyvenimo būdu besižavintis, kadaise savo gyvenimo kelią siejęs su vaidybos menu, šiandien svajoja apie garsų terapeuto profesiją.
Kaip filmai ir muzika keičia gyvenimus, kaip vyksta laisvės paieškos ir kuo žavi Rodriguez'as ir Vedder'is - su plungiškiu Jonu Gramalu.



Ved. Unė Liandzbergytė

Skaito, rašo, žiūri - taip pati save kartais pristato Gabija Plukė. Lietuvos kino centre su komunikacija dirbanti Gabija Plukė kino pasaulį pamilo dar mokykloje su draugais pasiėmusi filmavimo kamerą ir eksperimentuodama. Kadaise filmai buvo tik penktadienio vakarais prie televizoriaus ekrano, kol gyvenime susitiko su „Sundance“ festivaliu - nuo tada meilė kinui, ir ypač muzikai jame tik dar labiau sustiprėjo. Žiemiškai, jaukiai, liūliuojančiai, hipnotizuojančiai.
Netgi tokiai, kurią duodi ir savo šuniui paklausyti, kad iš kito kambario nelotų.

Spektaklis „Čia ir dabar“ – statytas pagal vieno garsiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgų Rolando Schimmelpfenningo pjesės motyvus. Šio dramaturgo kūryba primena žiūrėjimo pro kaleidoskopą patirtį. Tik vietoje įvairiaspalvių stiklo gabaliukų – tikrovės fragmentai, absurdiškos situacijos, paradoksai, baimės, viltys.
Į sceną šis kaleidoskopas sugrįžo per teatro režisieriaus Agniaus Jankevičiaus žvilgsnį ir balsą. Kokia režisūrinė ir garsinė mozaika dėliojasi ne tik jo statomuose spektakliuose, bet ir pamėgtose kino juostose?



Ved. Unė Liandzbergytė

Šiandien tiesiai iš Turkijos į LRT Opus eterį, o šiaip su gera muzika, kaip pats sako, - visada. Buvęs „Ryšių kiemelio“ Kaune šeimininkas, vėliau ir grupės „Flash Voyage“ vadybininkas, o pastaruosius kelerius metus vis giliau žengiantis į kino industriją - šiuo metu dokumentiką režisuojantis Ignas Bubnys.
Apie tai, kaip svarbu turėti prasmingus projektus, iššūkius, bet svarbiausia - atrasti ryšį su žmonėmis, nes per jį atrandi ir pats save.


Ved. Unė Liandzbergytė

Ką tik tarptauniame kino festivalyje „Scanorama“, trumpametražių filmų programoje „Europos blyksniai“ su savo bakalauriniu darbu „Šokis“ pasirodęs režisierius Danielius Minkevičius šiandien rubrikoje dalinasi savo mėgstamiausio filmo garso takeliu. Kitaip negu daugelis kitų svečių, visus kūrinius pasirinko iš vieno filmo. Kuo jaunosios kartos režisieriui toks svarbus šitas filmas?




Ved. Unė Liandzbergytė