Ką reiškia būti vyru Lietuvoje?

Moterims kovojant už savo teises ir keičiant moteriškumo sampratą, dalis vyrų su tuo taikosi sunkiai. Kas vyksta su vyrais visuomenėje, kurioje lyčių vaidmenys sparčiai kinta? Laidoje dalyvauja sociologas, kultūros kritikas, rašytojas, VDU profesorius Artūras Tereškinas. Veda Simona Aginskaitė.

„Ruskiai“, „kalbėk lietuviškai“, „grįžk į savo Rusiją“, „keikiasi kaip rusas“ – tokias girdėtas frazes sunkiai gali pamiršti Lietuvoje gyvenantys rusų tautybės žmonės. Ypač jauni, čia gimę ir neturintys jokios kitos tėvynės – tik Lietuvą. Norintys jos laisvos ir europietiškos. Nuomonių apklauosos nefiksuoja jokio gyventojų priešiškumo Lietuvoje gyvenantiems rusams, tačiau rusų tautybės žmonės gali papasakoti kaip ne kartą pasijuto nejaukiai vien dėl to, kad turi rusišką vardą, pavardę ar akcentą. Sociologiniai tyrimai taip pat rodo, kad rusai yra lojalūs ir tapatinasi su Lietuva kaip su savo gimtąja šalimi, o Rusija jiems artima ne politine, o kultūrine prasme. Visgi, dalis rusų tautybės žmonių jaučiasi turį įrodinėti savo lojalumą ir įvairiais būdais užsitarnauti pasitikėjimą. Laidoje dalyvauja portalo Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, Socialinių tyrimų centro mokslininkė Monika Frejutė Rakauskienė ir moksleivė Alisa Guseva.

Ved. Simona Aginskaitė.

Visaginas ir jo gyventojai kažkada turėjo labai ryškų veidą – miestas, aptarnaujantis atominę elektrinę. Šiandien dalis elektrinę kūrusių žmonių ją griauna, drauge griaudami ir savo bei savo miesto taptybę. Fotografė Neringa Rekašiūtė jau antrus metus gyvena Visagine, fiksuodama bei viešindama šio miesto kasdienybę. Neseniai menininkė surengė netradicinę parodą savo bute, kurią pavadino „Atominė tapatybė“.

Su fotografe kalbėsimės, kokių naujų krypčių ieško Visaginas ir kaip prie besikeičiančių aplinkybių prisitaiko miestiečiai.

Ved. Simona Aginskaitė.

Brandos egzaminų reikšmė.

Ką mūsų rūpinimosi gamta būdai sako apie mus pačius? Mūsų rūpestį aplinka lemia ne tik praktinės priežastys, bet ir pasaulėžiūra bei santykis su gamta, kitais gyvais organizmais. Pavyzdžiui, Antakalnio bendruomenės daržą tvarkančių žmonių motyvai turi mažai ką bendra su kaimo daržų prižiūrėtojų tikslais. Rūpestis gamta keičiasi, kaip keičiasi ir santykis su ja.

Politiniame lygyje skiriams dėmesys aplikosaugai ir ekologijai taip pat rodo visuomenės teikiamą svarbą šiems klausimams bei požiūrį į gamtos ir žmogaus santykį.

Apie rūpesčio gamta praktikas Lietuvoje ir politinį aplinkosaugos bei ekologijos diskursą laidoje kalbėsimės su dviem mokslininkėm – Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite.

Ved. Simona Aginskaitė.

Vaizdo įrašai apie maisto gamybą, kompiuterinių žaidimų, muzikos klipų komentavimas, makiažo pamokos, juokeliai, monologai bei dialogai pačiomis įvairiausiomis temomis. Vlogus lietuviškai reikėtų vadinti vaizdo tinklaraščiais arba dar kitaip – vaizdo dienoraščiais internete. Vaizdo tinklaraščiai, pritraukiantys tūkstančius žiūrovų, gali tapti ne tik stipriu invidualizuotu skaitmeninės televizijos kanalu, sėkmingi vlogeriai gali tapti įtakingomis asmenybėmis savo žiūrovams.

Kaip kuriami vaizdo tinklaraščiai, kaip jie keičia skaitmeninio vartojimo įpročius bei tradicinių medijų suvokimą? Studijos svečiai – Simona Vilkaitė-Marcinkevičė iš „Socialus Marketingas“, vlogeris, youtuberis Vėjavaikis. Vedėja Vita Ličytė.

Prisimindami Antrojo pasaulinio karo ir pokario sunkumus daugiausiai dėmesio skiriame tremtinių ir partizanų likimams. Šiame kontekste pabėgėliai, pasitraukę į Vakarus, atrodo kaip laimingieji, kuriems pasisekė. Šie žmonės liko gyvi ir galiausiai įsitvirtino skirtingose šalyse, tačiau mažai žinome apie jų patirtis bėgant, pabėgėlių stovyklose ir bandant įsitvirtinti naujuose namuose.

Kokia yra Lietuvos pabėgėlių istorija ir ko iš jos galime pasimokyti šiandien?

Laidoje dalyvauja istorikas Tomas Balkelis ir knygos „Manėm, kad greitai grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944 metais“ sudarytoja Dalia Cidzikaitė.

Kas bendro tarp matematikos ir kūrybingumo? Vis girdime, kad svarbiausia XXI amžiaus kompetencija, kurios reikalaus darbo rinka, yra ir bus kūrybingumas: esą dėl dirbtinio intelekto progreso ateityje kitų įgūdžių reikės vis mažiau. Tačiau ką reiškia kūrybingumas matematikoje ar kituose tiksliuosiuose moksluose? Ar jie apskritai suderinami? Šiuos klausimus užduosime Kembridžą baigusiam matematikui, kuris sako, kad po formulėmis matematikoje slypi daug kūrybos, taip pat mechatroniką baigusiai žurnalistei, sakančiai, kad konstruojant variklius kūrybos tikrai ne mažiau nei rengiant naujienų agentūrų pranešimus. O ISM Vadybos ir ekonomikos universitete veikia ir atskira kūrybingumo studija, kurią lankantieji tapo dailės kūrinius, o sumanytojai sako, kad universitetas turi parodyti įvairų požiūrį į gyvenimo kompleksiškumą. Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius doc. dr. Alfredas Chmieliauskas ir ISM universiteto Kūrybingumo studijos vadovas Edmundas Brazauskas. Vedėja Živilė Kropaitė.

Baigiantis „Savaitei be patyčių“, patys jos rengėjai pastebi, kad darbo Lietuvoje dar daugybė, ir, nepaisant pokyčių, visuomenę šviesti būtina. Panašias išvadas girdime kasmet.

Mažai kas prieštarauja, kad patyčių mokyklose būtų mažiau, jei daugiau dėmesio skirtume vaikų emociniam intelektui. Tačiau ne visada turime tam galimybių, ne visada žinome kaip ir ne visada tą darome. O laidos svečiai sąmoningumo ugdymo stovyklos „Whatansu“ įkūrėjai, lektoriai Mindaugas ir Jurga Vidugiriai sako, kad, kalbėdami apie patyčias mokykloje, dažnai nutylime patyčias ir šaltus santykius mokytojų kolektyve. Kaip visa tai keisti? Vedėja Živilė Kropaitė.