Lietuvoje yra tik 17 profesionalių globėjų. Žmonių ar šeimų, kurie pasiima laikinai globoti smurtą artimoje aplinkoje patyrusius arba be tėvų globos likusius vaikus. Ką reiškia būti pasirengus bet kuriuo paros metu į savo namus priimti svetimą vaiką? Juo pasirūpinti, užmegzti ryšį, o vėliau atsisveikinti.

Koks žmonių su negalia įvaizdis Lietuvoje? Likimo nuskriausti, nelaimingi, vargšai – per dažnai dar būtent taip yra apibūdinami žmonės su negalia. Arba atvirkščiai – darome iš jų herojus. Ką apie tokias nuostatas galvoja patys žmonės su negalia? Kokį poveikį mūsų požiūris daro jų kasdienybei?

Ką mūsų bausmės sako apie mus pačius? Kai šalį sukrečia ypač žiaurūs nusikaltimai, išgirstame siūlymus griežtinti bausmes. Tačiau ar tai padeda? Lietuva Europoje pirmauja ne tik įkalintų žmonių skaičiumi, bet ir bausmių ilgumu, nors mūsų nusikaltimų statistika nėra išskirtinė.

Ar nesėkmė – vis dar stigma?

Įvairiuose verslo ir karjeros mokymuose jau seniai skamba mintis, kaip svarbu patirti nesėkmių, jei nori ko nors pasiekti.

Menininkai ir verslininkai sako, kad Lietuvoje labiau nei kitur įprasta nesėkmių bijoti, o jų patyrus – tylėti. Tiesa, po truputį atsiranda renginių, kuriuose žmonės skatinami apie savo nesėkmes pasakoti viešai, daugėja ir sakančių, kad nesėkmė – natūrali gyvenimo, karjeros ar kasdienio pokalbio dalis.

Kodėl žmonės daro sau bloga, suprasdami, kad tai bloga? Kiekvienas gyvas organizmas vengia mirties. Savisaugos instinktai formavosi per milijonus evoliucijos metų. Tačiau kodėl žmonės daro tai, kas jiems kenkia? Kodėl rūkome, geriame, važiuojame dideliais greičiais ir kitaip save žudome? Laidoje dalyvauja psichologai, VU Filosofijos fakulteto profesoriai - Laima Bulotaitė ir Albinas Bagdonas.

Beveik visi, klausantys radijo ir žiūrintys televiziją, nors kartą esame pavartoję ar bent jau iš kitų girdėję frazę „trūksta kokybiškų pramogų”. Ką ji reiškia? Kokių televizinių pramogų mums norisi? Ką reiškia prodiuserių kartojimas, kad jie „taikosi prie žiūrovo skonio”? Koks tas mūsų skonis yra, ir kaip jis keičiasi? Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas, VU Komunikacijas fakulteto Žurnalistikos instituto profesorius Žygintas Pečiulis, žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, prodiuseris ir muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas, TV laidų „Lietuvos talentai” ir „X faktorius“ režisierius Mindaugas Meškauskas.

Y karta, arba tūkstantmečio vaikai, vis vadinama prarastąja. Linkę į depresiją, čia ir dabar reikalaujantys atpildo – paspaudimų „patinka” socialiniuose tinkluose, to paties – darbe ir santykiuose. Kenčiantys nuo priklausomybių, neturintys lyderių... Visa tai skirta apibūdinti žmonėms, gimusiems 1982-aisiais ir daugmaž dešimtmečiu vėliau. Visa tai tarsi suponuoja, kad tie žmonės – beviltiški ir be ateities. Visgi ką Y karta turi gero? Laidoje dalyvauja „Citybirds” vadovas ir dizaineris Ignas Survila, „Verslios Lietuvos” Startup Lithuania vadovė Rimantė Ribačiauskaitė, ISM doc. dr. Raimonda Alonderienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Liutauras Labanauskas.

Ką apie Lietuvą galvoja tie, kurie čia grįžta per šventes? Emigrantai, kurie nesijaučia palikę Lietuvos ir kuriems asmeninė sėkmė nėra svarbesnė už rūpestį savo šalimi.

Kalėdinę ir paskutinę metų laidą prisiminsime temas, kurios atrodė kitos.

Ar gerumo akcijos daro tik gera?

Apie įvairias gerumo ir pagalbos akcijas girdime visus metus, tačiau prieš Kalėdas esame dar intensyviau kviečiami į jas įsitraukti. Neabejotina, kad dalis šių akcijų labai pakeičia žmonių gyvenimus į gerą, tačiau gali ir rimtai pakenkti.