Kaip gana netradiciškai Rimantės Kulvinskytės pomėgį skaityti puoselėjo jos tėtis vaikystėje? Kaip jos gyvenime skaitymas susijęs su ryšiu ir terapija? Kokią reikšmę skaitymas turi jos šeimoje ir kaip gimė idėja pačiai imti rašyti knygas? Tai paprastas ir jaukus pokalbis su – pirmiausia – mama.

Ar kada susimąstėte, kad knygose mažiesiems kartais iliustracijos savo svarba gerokai lenkia tekstą? Ar pastebėjote, kad jūsų mažylis ieško paslėptos mažos pieštos pelytės kiekviename puslapyje ir ar žinote, kad ją ten būtent todėl paliko iliustruotojas? Į ką atkreipia dėmesį vaikų knygų iliustracijas vertinantys specialistai ir kokias išliekamąją vertę turinčias knygas verta saugoti savo bibliotekoje ir neatiduoti net vaikams paaugus?
Praturtinantis ir gilus pokalbis apie iliustracijų reikšmę vaikų knygose su menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene ir knygų vaikams iliustruotoja, daugkartine įvairiausių apdovanojimų už iliustracijas laureate Aušra Kiudulaite.

Ar žinojote, pavyzdžiui, kad verta skaityti vaikams net ir tada, kai jie jau patys puikiai tai moka? Bet kaip tai daryti, jei skaitytojams tai nėra įgimtai paprasta ir savaime suprantama? Kaip pasakos gali veikti terapiškai ir padėti išsikalbėti? Apie tai ir gerokai daugiau šioje tinklalaidėje pasakojo Kristina Savickytė-Damanskienė – aktorė, edukacijų teatro kūrėja ir knygų vaikams autorė, ir Inga Narijauskienė – ankstyvojo vaikų ugdymo studijos „Mamų dainos“ įkūrėja, terapinių pasakų knygų apie pelėdą Drūliją autorė.

Kas gi vyksta nuostabiose ir paslaptingose mažo žmogaus smegenyse? Ar žinojote, kad kai skaitote vaikams – ne tik pasakojate istoriją, bet ir padedate jiems kurti kognityvinį pasaulio žemėlapį? O kad skaitant labiausiai „užsidega“ už erdvės suvokimą atsakingi smegenų centrai? Kad kiekvienas perverstas puslapis keičia jų smegenis? Nuo sklandesnės kalbos raidos iki gilesnio saugumo jausmo ir net kitokių smegenų senėjimo procesų – visa tai skaitymo naudos, apie kurias pasakoja neuropsichologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Ramunė Dirvanskienė.

Apie tai, kad apie skaitymą vaikams svarbu pradėti kalbėti dar gimdykloje, gali papasakoti tik tie, kurie patys gyvena ir kvėpuoja knygomis, jų grožiu ir ne kiekvieno akims lengvai atsiskleidžiančia kalbos magija. Šioje tinklalaidėje kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitybos specialistėmis ir projekto „Knygų startas“ vykdytojomis Goda Baranauskaite-Dangoviene ir Egle Baliutavičiūte, kurios pasakoja, kodėl, kiek ir kaip verta skaityti vaikams.

Amžinoji diskusija: kas gi atsakingas už vaikų supažindinimą su knygomis – darželis ar tėvai? O iš tiesų – kaip dirbti kartu, kad užaugintume laimingus ir skaitančius vaikus? Kaip ugdymo įstaigose organizuoti skaitymą vaikams ir su vaikais? Kaip apskritai vaikus sudominti skaitymu? Apie tai kalbasi Lina Dumbliauskienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja, patyriminio, sensorinio ugdymo praktikė, turinti darbo patirties tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiame ugdymo sektoriuje, ir Kristina Minsevičienė – ikimokyklinukų mokytoja privačiame darželyje, kuri itin domisi ugdymo ir ugdymosi procesais, susijusiais su kalba plačiąja prasme.

Neretai tėvams kyla klausimų, kaip skatinti vaiko kalbos raidą, į kokias raudonas vėliavėles atkreipti dėmesį, kokios knygos ir koks skaitymo būdas efektyviausiai padeda sklandžiai kalbos raidai, o vėliau ir skaitymui. Į šiuos klausimus atsako ilgametę patirtį turinti logopedė Lina Nakvosienė.

Kaip skaitydami vaikams galime padėti jiems geriau suvokti savo jausmus ir pasaulį aplink juos? Šioje tinklalaidėje kalbamasi apie tai, kaip skaitymas gali padėti kurti ryšį su vaiku, spręsti iškilusias problemas, ugdyti empatiją ir net padėti skaitančiam suaugusiajam geriau išgirsti vaiką ir jo poreikius. Taip pat – kur nevertėtų perspausti ir kad skaitymas turėtų būti įrankis, bet ne tikslas savaime. Apie vidinio vaikų pasaulio subtilybes pasakoja žinoma vaikų ir paauglių psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė.