Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlo trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio, o šauktinių skaičių didinti.

Tačiau ekspertai idėją kritikuoja. Pasak jų, per šešis mėnesius kokybiškai parengti karių neįmanoma. Pasiūlymą skirtingai vertina ir jaunuoliai, jau atlikę privalomą tarnybą. Vyriausybė artimiausiu metu žada svarstyti šį pasiūlymą.

Ar reikėtų trumpinti privalomą karo tarnybą šauktiniams?

Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius,
karybos ekspertas Aleksandras Matonis, kariuomenės rezervo karė Gytautė Gineitytė, privalomą karinę tarnybą atlikęs Kristoforas Vaidutis Jankauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad pacientai nebegalės be apribojimų pasirinkti šeimos gydytojo ir turės gydytis tik pas savo rajono medikus. Be to, ketinama riboti šeimos gydytojo pacientų skaičių, išplėsti jo komandą.

Dalis medikų šias naujoves sveikina ir tikisi trumpesnių eilių prie savo kabinetų, bet yra ir abejojančių, ar taip nebus sukurta dar daugiau kliūčių rinktis tą mediką, kuriuo pasitiki.

Ar gyventojai turi patys rinktis šeimos gydytoją?

Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Seimo narys Aurelijus Veryga, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėja Jolanta Brėdikienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Argumentus vertina buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Valdantieji sako, kad šiemet Lietuva tapo matoma ir girdima pasaulyje, pirma reiškė paramą Ukrainai ir ryžtingai atsuko nugarą Rusijai. Vidaus politikoje taip pat giriamasi sėkmingai dorojusis su sunkumais. Tačiau opozicija tvirtina, kad viskas ne taip. Pasak jų, vertybinė užsienio politika nepasiteisino, reformos neprasideda, o infliacija nevaldoma.

Kokie iš tikrųjų buvo 2022-ieji?

Laidoje dalyvauja užsienio reikalų ministro patarėjas Rusijos ir Rytų partnerystės politikos klausimais Laurynas Jonavičius, Seimo nariai Gintautas Paluckas, Dainius Gaižauskas ir Eugenijus Gentvilas.

Argumentus vertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis.

Liberalai siūlo Gegužės 1- ąją - Tarptautinę darbo dieną - išbraukti iš švenčių ir nedarbo dienų sąrašo ir ją paskelbti tik atmintina diena. Pasak jų, ši šventė tėra sovietinė atgyvena ir vietoj jos verčiau leisti žmonėms patiems pasirinkti, kurią dieną atostogauti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai kategoriškai nesutinka, kad Gegužės 1-osios minėti nereikia. Anot jų, tai proga nepamiršti, kokie svarbūs valstybėje yra dirbantys žmonės.

Ar Tarptautinę darbo dieną reikia nedirbti?

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Eugenijus Sabutis, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Argumentus vertina advokatė, „Sorainen“ Darbo teisės ir ginčų komandos vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė.

Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybė iki šiol kelia diskusijas. Seimo nariai prieš savaitę susikirto, ar 2024-uosius reikia paskelbti jo vardo metais. Ginčų vėl kilo ir dėl paminklo Vilniuje – kur jis turėtų stovėti ir ar apskritai sostinėje tokio paminklo reikia. Istorikai ir politikai Antano Smetonos indėlį į Lietuvos demokratiją vertina nevienareikšmiai.

Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Seimo narys Algirdas Sysas, istorikai Alfonsas Eidintas ir Alfredas Bumblauskas. Argumentus vertina Muziejininkė, istorikė Ingrida Jakubavičienė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Nuo 2024 metų visos Lietuvos mokyklos privalės priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Jau nuo rugsėjo įtraukiojo ugdymo modelis bus išbandomas 100-te klasių. Švietimo bendruomenė abejoja, ar tam pasiruošta: ar užteks specialistų, o pamokos vyks tvarkingai. Savų priekaištų turi ir tėvai.

Ar planai integruoti negalią turinčius vaikus mokyklose pasiteisins?

Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, Seimo narys Tomas Bičiūnas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio specialiųjų pedagogų profesinės organizacijos pirmininkė Dalia Gudienė ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė. Argumentus vertina švietimo ekspertė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seimo nariai parengė naują Valstybinės kalbos įstatymo projektą. Jame nelieka nuostatų dėl asmenvardžių rašybos, įmonių pavadinimus leidžiama rašyti liberaliau. Be to numatyta, kad visose švietimo įstaigose mokinių mokymosi pasiekimai bus vertinami tik lietuvių kalba. Tautinių mažumų atstovai mano, kad bent pradinukams turi būti leidžiama testus laikyti gimtąja kalba.

Ar reikia keisti valstybinės kalbos įstatymą?

Laidoje dalyvauja Seimo narės Dalia Asanavičiūtė, Aušrinė Norkienė ir Rita Tamašunienė, buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Argumentus vertina kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

Ved. Liepa Želnienė

Šiuo metu organų donorais tampama pasirašius sutikimą. Tačiau Seime jau svarstoma idėja pereiti prie kitokio modelio, kai potencialiais donorais taps visi, išskyrus tuos, kurie raštu atsisakys savo organus po mirties paaukoti.

Idėjos autoriai mano, kad taip bus galima paskatinti donorystę ir išgelbėti daugiau gyvybių. Tačiau kritikai tikina, kad tuomet donorystė taps prievartinė.

Ar organų donorystė taps prievartine?

Laidoje dalyvauja Advokatų profesinės bendrijos “AVOCAD” advokatas Egidijus Langys, Seimo narės Agnė Širinskienė ir Jurgita Sejonienė, kunigas Andrius Narbekovas, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Ieva Radzevičiūtė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Tęsiantis žiauriam Rusijos karui Ukrainoje, gimsta siūlymai, kaip dar labiau suvaržyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes kurtis Lietuvoje. Vidaus reikalų ministerija siūlo nepaprastosios padėties metu neleisti jiems įsigyti nekilnojamojo turto, o Seimo narys Laurynas Kasčiūnas nori uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų.

Oponentai atšauna, kad tokie draudimai būtų neteisėti. Be to, nukentėtų disidentai, politiniai pabėgėliai.

Ar reikia drausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti būstą ir ginklus Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Viktoras Voroncovas, analitikas Marius Laurinavičius ir Europos humanitarinio universiteto lektorius, KTU politikos mokslų doktorantas, politologas Vytautas Valentinavičius. Argumentus vertina Advokatų kontoros “Ellex” advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Donatas Murauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seimas leido bankams tvarkyti tokius asmens duomenis kaip politinės pažiūros, lytinė orientacija, sveikatos situacija. Bankai sako, kad specialiai jautrių duomenų nerinks, o pataisos reikėjo tik dėl teisinės spragos.

Tačiau oponentų nuomone, bankams nebūtina apie klientus žinoti tiek daug. Esą kyla rizika, kad duomenys gali būti panaudoti netinkamai.

Ar bankai turi žinoti, kuo sergate, su kuo miegate ir už ką balsuojate?

Laidoje dalyvauja advokatas Ignas Vėgėlė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, finansų viceministrė Vaida Markevičienė ir Seimo narys Gintautas Paluckas.

Argumentus vertina advokatas, NOOR advokatų kontoros partneris Andrius Iškauskas

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis