Ribojimas valstybės įmonėms vadovauti ne ilgiau nei dvi kadencijas buvo įvestas vos prieš penkerius metus. Tačiau Vyriausybė jau imasi šią tvarką keisti. Teigiama, kad reikia labiau pasitikėti įmonių valdybomis. Bet kritikai sako, kad tokiu būdu grįžtama į “bebrų” laikus ir vėl klestės amžini vadovai.

Ar reikia naikinti valstybės įmonių vadovų kadencijas?

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Justinas Urbanavičius, STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius. Argumentus vertina KTU docentė, Tarptautinės viešojo administravimo mokyklų ir institutų asociacijos valdybos narė, dėstytoja Eglė Vaidelytė

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Lietuva pažeidė saviraiškos laisvę išimdama iš prekybos knygą vaikams, kurioje rašoma ir apie vienos lyties asmenų meilę. Taip nutarė Europos Žmogaus teisių teismas. Kultūros ministras mano, kad po šio sprendimo Lietuvoje turėtų būti taisomas įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos. Premjerė netiki, kad diskusija Seime dėl pataisų būtų lengva.

Ar nepilnamečiams kenkia informacija apie homoseksualius santykius?

Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Rengimo šeimai asociacijos vadovas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Indrė Isokaitė-Valužė.

Argumentus vertina Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas, teisininkas Dainius Radzevičius.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seime bręsta kivirčai dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų. Opozicija tvirtina, kad žmonės ir toliau neturės teisės sužinoti, ar jie buvo sekami, o valstybės vadovai galės gauti slapta įrašytų pokalbių išklotines.

Valdantieji tikina, kad vadovai turi teisę žinoti viską, o štai nusikaltėliai neturėtų būti informuojami apie žvalgybos dėmesį.

Ar žmogus turi teisę žinoti, kad buvo žvalgybos akiratyje?

Laidoje dalyvauja „Transparency International“ laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė, Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Andrius Vyšniauskas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlo trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio, o šauktinių skaičių didinti.

Tačiau ekspertai idėją kritikuoja. Pasak jų, per šešis mėnesius kokybiškai parengti karių neįmanoma. Pasiūlymą skirtingai vertina ir jaunuoliai, jau atlikę privalomą tarnybą. Vyriausybė artimiausiu metu žada svarstyti šį pasiūlymą.

Ar reikėtų trumpinti privalomą karo tarnybą šauktiniams?

Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius,
karybos ekspertas Aleksandras Matonis, kariuomenės rezervo karė Gytautė Gineitytė, privalomą karinę tarnybą atlikęs Kristoforas Vaidutis Jankauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad pacientai nebegalės be apribojimų pasirinkti šeimos gydytojo ir turės gydytis tik pas savo rajono medikus. Be to, ketinama riboti šeimos gydytojo pacientų skaičių, išplėsti jo komandą.

Dalis medikų šias naujoves sveikina ir tikisi trumpesnių eilių prie savo kabinetų, bet yra ir abejojančių, ar taip nebus sukurta dar daugiau kliūčių rinktis tą mediką, kuriuo pasitiki.

Ar gyventojai turi patys rinktis šeimos gydytoją?

Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Seimo narys Aurelijus Veryga, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėja Jolanta Brėdikienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Argumentus vertina buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Valdantieji sako, kad šiemet Lietuva tapo matoma ir girdima pasaulyje, pirma reiškė paramą Ukrainai ir ryžtingai atsuko nugarą Rusijai. Vidaus politikoje taip pat giriamasi sėkmingai dorojusis su sunkumais. Tačiau opozicija tvirtina, kad viskas ne taip. Pasak jų, vertybinė užsienio politika nepasiteisino, reformos neprasideda, o infliacija nevaldoma.

Kokie iš tikrųjų buvo 2022-ieji?

Laidoje dalyvauja užsienio reikalų ministro patarėjas Rusijos ir Rytų partnerystės politikos klausimais Laurynas Jonavičius, Seimo nariai Gintautas Paluckas, Dainius Gaižauskas ir Eugenijus Gentvilas.

Argumentus vertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis.

Liberalai siūlo Gegužės 1- ąją - Tarptautinę darbo dieną - išbraukti iš švenčių ir nedarbo dienų sąrašo ir ją paskelbti tik atmintina diena. Pasak jų, ši šventė tėra sovietinė atgyvena ir vietoj jos verčiau leisti žmonėms patiems pasirinkti, kurią dieną atostogauti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai kategoriškai nesutinka, kad Gegužės 1-osios minėti nereikia. Anot jų, tai proga nepamiršti, kokie svarbūs valstybėje yra dirbantys žmonės.

Ar Tarptautinę darbo dieną reikia nedirbti?

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Eugenijus Sabutis, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Argumentus vertina advokatė, „Sorainen“ Darbo teisės ir ginčų komandos vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė.

Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybė iki šiol kelia diskusijas. Seimo nariai prieš savaitę susikirto, ar 2024-uosius reikia paskelbti jo vardo metais. Ginčų vėl kilo ir dėl paminklo Vilniuje – kur jis turėtų stovėti ir ar apskritai sostinėje tokio paminklo reikia. Istorikai ir politikai Antano Smetonos indėlį į Lietuvos demokratiją vertina nevienareikšmiai.

Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Seimo narys Algirdas Sysas, istorikai Alfonsas Eidintas ir Alfredas Bumblauskas. Argumentus vertina Muziejininkė, istorikė Ingrida Jakubavičienė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Nuo 2024 metų visos Lietuvos mokyklos privalės priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Jau nuo rugsėjo įtraukiojo ugdymo modelis bus išbandomas 100-te klasių. Švietimo bendruomenė abejoja, ar tam pasiruošta: ar užteks specialistų, o pamokos vyks tvarkingai. Savų priekaištų turi ir tėvai.

Ar planai integruoti negalią turinčius vaikus mokyklose pasiteisins?

Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, Seimo narys Tomas Bičiūnas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio specialiųjų pedagogų profesinės organizacijos pirmininkė Dalia Gudienė ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė. Argumentus vertina švietimo ekspertė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seimo nariai parengė naują Valstybinės kalbos įstatymo projektą. Jame nelieka nuostatų dėl asmenvardžių rašybos, įmonių pavadinimus leidžiama rašyti liberaliau. Be to numatyta, kad visose švietimo įstaigose mokinių mokymosi pasiekimai bus vertinami tik lietuvių kalba. Tautinių mažumų atstovai mano, kad bent pradinukams turi būti leidžiama testus laikyti gimtąja kalba.

Ar reikia keisti valstybinės kalbos įstatymą?

Laidoje dalyvauja Seimo narės Dalia Asanavičiūtė, Aušrinė Norkienė ir Rita Tamašunienė, buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Argumentus vertina kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

Ved. Liepa Želnienė