LRT Radijo ringas

Seimas nusiteikęs uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Verslininkai piktinasi, kad politikai nepagrįstai žlugdo ilgametį verslą. Gyvūnų globėjai atšauna, kad jis amoralus.

Valdžia žada kompensuoti dalį tokio verslo uždarymo kaštų, tačiau fermų savininkai mano, kad to nepakanka.

Ar reikia Lietuvoje drausti kailinių žvėrelių verslą?

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Ieva Pakarklytė ir Viktoras Pranckietis, Viešosios įstaigos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė ir Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, VDU Socialinių mokslų fakulteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Po akcijos „Skaidrinam“ parlamentas savivaldybių tarybų nariams siūlo mokėti algas ir jokių veiklos išlaidų nebekompensuoti.

Seime kyla minčių, kad tokiu pat keliu reiktų eiti atsisakant ir parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. Šios dabar numatytos Konstitucijoje, todėl kritikai pasiūlymu abejoja.

Ar reikia atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų?

Laidoje dalyvauja VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, Seimo narys Andrius Mazuronis, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius, LRT žurnalistė Jurga Tvaskienė.


Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seime beliko vienas balsavimas, kad Lietuvoje būtų įteisinta civilinė sąjunga. Lygiai prieš metus įstatymo projektas buvo pateiktas, o šią savaitę 60 Seimo narių jam pritarė svarstymo stadijoje.

Įstatymo autoriai tikisi, kad šiam, kompromisiniam varinatui pritars ir šalies prezidentas. Savo ruožtu kritikai teigia, kad įstatymas stumiamas gudraujant ir jau bando nukelti dar nepriimto įstatymo įsigaliojimo datą.

Ar Seimui pavyks įteisinti civilinę sąjungą?

Laidoje dalyvauja Advokatų kontoros ILAW/LEXTAL teisininkė Vilma Sabaliauskienė, advokatas Aivaras Žilvinskas, Seimo nariai Vytautas Mitalas, Aušrinė Norkienė, Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Seime bus svarstomas siūlymas leisti medikams atsisakyti gydyti smurtaujančius ar nepagarbiai besielgiančius pacientus. Tai negaliotų tik skUbiai medicinos pagalbai. Tačiau projekto kritikai tikina, kad nėra aišku, kas bus laikoma nepagarbiu elgesiu, o ir Hipokrato priesaika esą įpareigoja medikus padėti visiems.

Ar reikia leisti medikams atsisakyti gydyti nepagarbiai besielgiančius pacientus?

Laidoje dalyvauja Seimo narės Jurgita Sejonienė ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė, asociacijos „Viltis“” vadovė Dana Migaliova, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva. Argumentus vertina advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Langys.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Kai kurios Europos šalys imasi kontroliuoti ar net drausti dirbtinio intelekto naudojimą. Lietuvos dėstytojai ir mokytojai jau skundžiasi, kad turi taisyti pokalbių roboto sukurtus darbus. Tačiau politikai apie tai beveik nekalba, o ekspertai dėl dirbtinio intelekto kontrolės laikosi skirtingų nuomonių.

Ar reikia riboti dirbtinio intelekto naudojimą?

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius Paulius Pakutinskas, VILNIUS TECH Fundamentalių mokslų fakulteto docentė Ingrida Leščauskienė, advokatė, teisės mokslų daktarė Kristina Saukalienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius. Argumentus vertina advokatų kontoros "TGS Baltic" Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėja. Prognozuojama, kad po trisdešimties metų šalyje teliks vos 2 milijonai gyventojų. Opozicija mano, kad gerai uždirbančias moteris reikia skatinti susilaukti daugiau vaikų ir siūlo didinti vaiko priežiūros išmokų lubas. Valdantieji tokia idėja abejoja. Jie siūlo didinti tik mažiausias išmokas ir tikina, kad norą turėti vaikų lemia ne finansinės priežastys.

Ar didesnės išmokos padidintų norą turėti vaikų?

Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vyresnioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, Seimo narys Linas Kukuraitis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir asmeninių investicijų konsultantė, buhalterė Ilona Gurskienė. Argumentus vertina VDU Socialinių mokslų fakulteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Valstybės tarnybos reforma kitą savaitę vėl grįš į Seimo salę. Valdantieji žada, kad po jos valstybė taps geriausia šalies darbdave. Tačiau kritikai mano, kad panaikinus centralizuotą darbuotojų atranką ir suteikus daugiau galių vadovams, suvešės tik nepotizmas, o talentai ir toliau rinksis privatų sektorių.

Ar valstybės tarnybos reforma leis pritraukti vadybos talentus?

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, profesorius Andrius Stasiukynas, Aplinkos ministro patarėjas Eimantas Norkūnas, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, buvęs
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Kam teikti pirmenybę miestų gatvėse? Automobiliams, dviračiams ar pėstiesiems? Prokurorai mano, kad šiame amžiname konflikte viešasis interesas reikalauja galimybės gatvėmis laisvai pravažiuoti gelbėtojams.

Vilniaus valdžia tikina, kad gatvių humanizavimas tokių kliučių nesukelia. Anot mero, miestas turi būti europietiškas ir žalias, o ne dvelkti sovietine asfalto pilkuma. Sostinės pavyzdžiu gatves siaurinti pamažu imasi ir Kaunas.
Siaurinti miestų gatves ar nesiaurinti?

Laidoje diskutuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė, Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas, architektai Živilė Šimkutė ir Vytas Lužys. Argumentus vertina Vilnius TECH Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, docentas Saugirdas Pukalskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Netrukus sukaks dveji metai, kai į Lietuvą iš Baltarusijos pradėjo plūsti migrantai ir pradėta taikyti jų apgręžimo politika. Šiuo metu migrantų srautas jau sumažėjęs, ketinama nutraukti ir nepaprastosios padėties taikymą, tačiau apgręžimo praktika perkeliama į įstatymą. Toks siūlymas argumentuojamas migrantų keliamu pavojumi valstybei. Kritikai sako, kad apgręžimo praktiką laikas nutraukti, nes ji prieštarauja tarptautinei teisei.

Ar reikia įstatymu įteisinti migrantų apgręžimo praktiką?

Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Sienos grupės atstovė Emilija Švobaitė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius ir Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.

Argumentus vertina advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas, dirbęs ir Europos žmogaus teisių teisme Donatas Murauskas.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Šią savaitę paaiškėjo, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda 1988-aisiais įstojo į Lietuvos komunistų partiją. Jei šalyje ši organizacija jau anksčiau būtų buvusi pripažinta nusikalstama, Gitanas Nausėda nebūtų galėjęs šio fakto nuo rinkėjų nuslėpti. Tačiau įstatymas iki šiol nėra priimtas. Jo kritikai sako, kad tai daryti ir per vėlu, ir nelogiška.

Ar reikia Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija?

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Marius Ėmužis, Seimo narys Audronius Ažubalis, buvęs premjeras ir buvęs komunistų partijos narys Gediminas Kirkilas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs komunistų partijos narys Egidijus Bičkauskas, istorikė Regina Statkuvienė.

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis