Magiška muzika

Laida, kurį galbūt ir būtų likusi užmarštyje, jei ne staiga kaip priminimas nuskambėję „Echo & the Bunnymen" ir įkvėpę jai „Magiškoje muzikoje" dar nepaliestą post-punk ir new wave kampelį Liverpulyje - pop muzikos sostinėje, iš kurios kilę ne kas kiti kaip jos krikštatėviai Bitlai. Taigi grįžtame į devintąjį dešimtmetį ir klausomės niekaip iš to melodingo „prakeiksmo" taip ir nesugebėjusių atsikratyti grupių: jau minėtų, poetiškų Bunnymen'ų su savo vardine dėžute pavadinta Echo, labiau šešėlinių, bet tikrai pogrindžiui ne vieną puikų grūvą ir melodiją dovanojusių „Pink Industry" (galbūt įvkėpusių ir Manfredo plokštelės pavadinimą?), atskirame savo sukurtame pasaulyje gyvenantį Julian Cope ir jo Teardrop Explodes, ir alternatyvaus Liverpulio pop karalių ir sintezatorinės muzikos pradininkų „Orchestral Manouvres in the Dark", arba tiesiog „OMD". Grynas įrodymas, kad alternatyvi muzika - nebūtinai tamsi!

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

"Magiška muzika" grįžta į senąjį savo formatą - ciklą laidų apie alternatyviosios muzikos istoriją - chronologiškai, nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki mūsų dienų, su šen bei ten įterptinėmis ypatingomis laidomis, skirtoms kuriam nors svarbiam alternatyvos veikėjui. Kaip ir ši - kadangi taip sutapo, kad laida išeis rugsėjo 22, buvo nutarta skirti ją atšvęsti ir peržvelgti iš esmės į jokius žanrus nesutelpančius Nick'ą Cave'ą ir jo Bad Seeds, ypač ta proga, kad tai jų frontmeno gimtadienis. Nuo pirmųjų gotiškumo apraiškų ir aštuntojo dešimtmečio praleisto tamsiame Berlyne, iki visceralių ir karštligiškų metų San Paule, ir galiausiai grįžimo prie įtaigios ir neskystos dainuojamosios poezijos. Visad lydint religijai, aistrai ir mirčiai. Patetiška? Taip, nes tai laida, skirta atšvęsti kūrėją, kuriam pavyko paversti patetiką žavia.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Uždarant LRT Opus vasaros sezoną - bene paskutinioji psichogeografinių grojaraščių - „dienoraščių“ serijos dalis, o kartu ir penktoji Ketvirtojo pasaulio temoje. Muzika kurianti įsivaizduojamas erdves, tolius, šalis ir visuomenes bei jų papročius. Įkvėpta trimitininko Jono Hassellio.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Dar vienas „dienoraštis“ Jono Hassellio Fourth World arba Ketvirtojo pasaulio idėjos pagerbimui: post-egzotiniai, eksperimentiniai ir tolimųjų kraštų melodijų įkvėptas garsynas - vienoje iš paskutiniųjų vasarinių „Magiškos muzikos“ grojaraščių serijos.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Trečioji dalis iš serijos, skirtos Ketvirtojo pasaulio arba Fourth World muzikai ir su ja susišaukiantiems garsams. Džiunglių klampynė ir kaitra, medinukų skambesio ritmai ir eksperimentinės vokalizacijos šiame „Magiškos muzikos“ epizode.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji laida iš dienoraščių serijos, skirtos plėtoti Jono Hassellio Fourth World idėją. Kūriniai kuriuose subtiliai persipina egzotizmas ir technologiniai eksperimentai, sukurdami kelionę į meta vaizduotės užkaborius, iš įvairių pasaulio vietovių.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Vasaros sezono „Magiškos muzikos“ dienoraščiai-grojaraščiai, pakaitomis su Ketvirtojo pasaulio dienoraščiais.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Vasariniai „Magiškos muzikos“ grojaraščiai, įkvėpti Jono Hassellio ir skirti psichogreografinėms, post-egzotinėms Ketvirto pasaulio temoms. Su prieš tai kai kuriose „Magiškoje muzikoje“ nuskambėjusiais atlikėjais ir jų kūryba, kuri iš tiesų magiška. Keliaukite per erdvę, atbulai ir išilgai, kur jungiasi trečiojo pasaulio autentika ir tradicijos, su pirmojo pasaulio technologijomis.


Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Paskutinysis Berlyno dienoraštis įrašytas įkvėptas šio mieste, šiame mieste ir šiam miestui. Ir, be abejo, visiems LRT Opus klausytojams. Tingus vasaros grūvas, ir vėl post-dub'o saulės vonios ir daug analoginės sepijinės šilumos.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antra dalis nuotaikų, įkvėpimų ir upė melodijų bei ritmų, lydėjusių Eglę turo per Berlyną metu. Daug post-dubinio, krautinio ir elektroninio džiaugsmo, su tokiais atlikėjais, kaip Pieter Kock, Jan Jelinek, La Serpiente, „Indescreet Jewels“ ir kitais.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk