Asociatyvinis kūrinių koliažas iš tamsaus, bet tropinio Berlyno. Pirmoji laidos dalis - labiau grūvinė, post-dub'inė, antroji - industrinių bangų. Viskas bendrai - tarytum praskleidus raudonąsias Juodosios ložės užuolaidas.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Tęsiasi Eglės kelionės, o su jomis - ir psichogeografiniai, asociatyviniai dienoraščiai. Naujausias - iš jūrinės Barselonos. Kiek niūrokas - tyčia kontrastui su paikoje palaimoje paskendusiu, turistų sudorotu miestu. O gal labiau įkvėptas nuostabiai košmariškai atrodančios, naktinės Sagrada familia katedros. Su ne viena iš čia kilusia, sena ar nauja atrasta grupe, tokia kaip „Wind Atlas“, „Ô Paradis“, Titan Arch, o taip pat ir asociacijomis iš anksčiau ir amžinai.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Tamsus, gundantis ir kiek paslaptingas, žvaigždėtų nakties skliautų įkvėptas psichogreografinis Eglės muzikinis dienoraštis iš Prancūzijos sostinės. Kaip ir prieš tai buvusiuose - asociacijos, sapnai ir vizijos, susiję su šiuo nepakartojamu miestu; muzika liejasi laisvai, be pridėtinių šnekų.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Paskutinysis kelionių po mūsų kraštus grojaraštis su garsais, lydėjusiais per paskutiniąsias savaites. Nuo Equinoxious ir Gris Futuro, iki Timo Heckerio ir Automelodi.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji dalis psichogeografinio dienoraščio per Baltijos kraštus ir kūrinius.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Psichogeografinis dienoraštis per Baltijos kraštus ir kūrinius, kuriuose nuorodos į juos.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Briano Eno kūrybinė veikla nepaklūsta kategorijoms. Plačiai žinomas kaip muzikantas ir prodiuseris, jis jau kelis dešimtmečius plečia garso ir vaizdo meno ribas ir apskritai siūlo naujus požiūrio į kūrybą būdus. Jis - mąstytojas ir lektorius, aktyvistas ir ekscentrikas. Eno meninėje karjeroje dažnai buvo glaudžiai susijęs su laiko, mastelio ir, kaip jis pats teigia albumo „Apollo“ įrašų pastabose, „žmogiškųjų jausmų žodyno išplėtimo“ sąvokomis. Nuo bendradarbiavimo su tokiais artroko grandais kaip David Bowie bei „Talking Heads“ bei kitų, iki ambiento ir no wave stilių konceptualizavimo, iki „Oblique Strategies“ kūrybinės krypties studijoje kortelių ir begalės meno technologijų sukūrimo, suminėti visus Eno nuopelnus populiariajai muzikai ir meno pasauliui būtų tikrai nelengva, tačiau štai laida, kurioje Eglė surinko grojaraštį atšvęsti šio įstabaus kūrėjo tik ką gegužės 15-ąją prabėgusį 76-ąjį gimtadienį, be abejo, kiek retesniais, bet ne mažiau magiškais jo asmeniniais kūrybiniais užkaboriais - nors apskritai Eno „Magiškoje muzikoje“ iki šiol nuskambėjo jau ne kartą. Ilgų metų Eno!

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Po Belgijos EBM'o praeitą savaitę, atrodė logiška būtų likti Belgijoje ir keliauti prie New Beat'o, bet vertėtų nepamiršti, kad čia įsiterpia kitapus Atlanto užvirusi House ir Acid muzika Čikagoje. Nors daugelis šio stiliaus krikštatėvį laiko Frankie Knuckles, i meką - The Warehouse (nuo kurio ir greičiausiai kilo stiliaus pavadinimas, šalia to, kad daugelis jo įrašų buvo sukurti namie) taip pat buvo Ron Hardy su Music Box ir keletas kitų. Ir nors Niujorke jau gyvavo disko pratęsimu laikytas garažinis house'as, Čikagos gyventojai suteikė jam kitas plotmes: įsikvėpę ne vienoje ankstesnėje „Magiškos muzikos“ laidoje apžvelgta ir apklausyta muzika ir sumaišę ja su plačiu juodosios muzikos palikimu, tokie vyrukai kaip Marshall'as Jefferson'as, Larry Heard'as arba Mr.Fingers, DJ Pierre su Phuture ir daugelis kitų sukūrė gilų ir euforišką šokinį bei muzikinį užtaisą, nutiesusį kelią daugybei klubinės muzikos stilių. Kai šokių buvo galima ir klausytis.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Belgija jau nuo seno garsėjo kaip gilių meninių ir muzikinių tradicijų skrynia, kur daugelis kūrusiųjų derino sveiką meistriškumą, vaizduotę ir pankišką požiūrį. Turbūt ne veltui ši šalis tapo ir lopšiu šiais laikais pogrindinėje šokių muzikos scenoje atgimimą patiriančiai EBM - Elektroninei body arba kūno muzikai. Ir nors šį pavadinimą pirmąkart pavartojo Ralphas Hutteris iš „Kraftwerk“, greitai ji nusavino ir puikiai pritaikė Belgijos sunkiosios (tam metui) elektronikos kolektyvai, apie kuriuos ir šiame epizode: cyberpunkiški Front 242, singlų galybes išleidę iki kol pasiekė „Wax Trax“ įrašus „A Split Second“, industriniai ir šiek tiek apokaliptiniai „The Klinik“ bei žaismingesni „The Neon Judgement“. EBM grupių buvo ir kitose šalyse, tačiau ne vienas šios muzikos gerbėjas sutiks, kad šis stilius, būtent toks, koks yra, negalėjo susiformuoti niekur kitur, kaip tik Belgijoje.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Grįžtame iš ekspedicijos po Meksikos devintojo dešimtmečio tribalistinį ir kosminį garsyną ir klausomės post-roko - muzikos, grojamos ne roko stiliuje su roko grupės sąstato instrumentais. Įkvėpti tokių grupių kaip senesnėse „Magiškos muzikos“ laidose nuskambėjusių „Neu!“, „Public Image Ltd.“, „This Heat“ ir kitų - savo 1988 kelią šiam skambesiui davė synth-pop'ą pabodę kurti „Talk Talk“ su savo legendiniu albumu „Spirit of Eden“, o netrukus šiais muzikiniais keliais pasekė ir kiti. Nors stylius sužydėjo paskutiniojo XX a. dešimtmečio eigoje su tokiomis grupėmis kaip „Tortoise“ ir „Godspeed You! Black Emperor“, kurie irgi nuskambės šiame epizode, jų pradininkų garbei ir Mark Hollis atminimui laida rado sau vietą būtent čia. Atsiloškite ir tebūnie post-rokas.

Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk