„Daugeliui atrodo, kad tai nerimta sritis, tačiau yra visai kitaip“ – teigia mokslininkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, tyrinėjanti humorą Lietuvoje.

Humoro sąvoka istorinėje eigoje keitėsi nuo senovės Graikijoje naudoto medicininio termino, apibūdinančio keturis žmogaus kūno skysčius ir jų balansą, iki XVI amžiuje įgautos prasmės, kuri artima mūsų šiuolaikiniam vertinimui. Tuo metu humoras tapo žodžiu apibūdinančiu laikiną nuotaiką, ar charakterio bruožą, suvoktas kaip keistas, specifinis ir ekscentriškas žmogaus elgesys.

Kaip pasikeitė juokaujančio žmogaus tikslai? Kaip keičiasi lietuvių humoras ir kokią vietą jame užima agresija? Kokią bendravimo ir visuomenės gyvenimo realybę išvystume, jei šiuolaikinėje Lietuvoje vyrautų humoras, kuris dominavo prieš 100 metų?

Pokalbis su poeto Justino Marcinkevičiaus anūke, mokslininke dr. Salomėja Bandoriūte – Leikiene.

Ved. Ignas Klėjus