Turbūt esate susidūrę su situacija, kuomet tą patį patirtą įvykį su artimuoju prisimenate kiek skirtingai. Žinoma, esame linkę save tapatinti su istorija, prisirišti prie jos ir tikėti, kad ja pamename be priekaištų, tarsi mūsų akys būtų viską fiksuojanti vaizdo kamera, o smegenys vaizdo įrašų saugojimo talpykla. Tačiau atmintis veikia kiek kitaip. Nuolat bandydami prisiminti įvykį, jį iškraipome. Už tai atsakinga mūsų sudėtinga ir unikali smegenų struktūra bei neuromokslininkų vadinama nepatikimoji atmintis, kuri ir lemia šių prisiminimų netikslumą.
Kodėl žmogui reikalingi šie atminties iškraipymai? Kaip iš tikrųjų veikia mūsų atmintis? Kas būtų, jeigu iš tiesų mūsų prisiminimai veiktų taip tiksliai, kaip vaizdo įrašai?
Pokalbis ir minties eksperimentas su Oslo universiteto neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite.

Ved. Ignas Klėjus