Viduramžiais žmonės keliaudavo šimtus kilometrų, kad pamatytų meškos ir šunų kruvinas kovas, o šešioliktojo amžiaus Paryžiuje kačių deginimas buvo įprasta populiari pramoga. Žinoma, kad šiandien toks sadizmas būtų neįmanomas didesnėje pasaulio dalyje. Žvelgiant istoriškai, smurtas per ilgą istoriją nuolat mažėjo, tačiau jo vis dar sutinkame visuose pasaulio kraštuose, o vykstant moksliniam tyrimams vis daugiau galime pasakyti apie žmogaus agresijos kilmę ir raišką.
Kuo ypatinga žmogaus agresija? Kaip skiriasi smurtautojų portretai? Ar įmanoma visuomenė su nuline smurto tolerancija?
Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto teisės psichologijos prof. Ilona Laurinaityte.
Ved. Ignas Klėjus