Koncertai orkestrui pradėti kurti prieš 100 metų – pirmasis buvo vokietis Paulis Hindemithas, 1925 parašęs tokio žanro kūrinį. Vis dėlto, šis formatas reikalauja nepaprastai gero amato išmanymo, todėl per 100 metų koncertų orkestrui atsirado ne tiek jau daug. Laidoje aptariami naujausi koncertai orkestrui, kurių autoriai yra amerikietė Jennifer Highdon (g. 1962), anglas Robinas Holloway‘us (g. 1943), australas Carlas Vine‘as (g.1954), prancūzas Pascalis Dusapinas (g. 1955) ir kinas Tanas Dunas (g. 1957)

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Defunensemble įkurtas 2009 metais ir dabar laikomas viena svarbiausių Suomijos šiuolaikinės muzikos grupių. Tai elektroakustinės muzikos kolektyvas, neakademiškai jungiantis naujosios muzikos rūšis į naują, konvencijas laužančią kokybę, užsakantis ir atliekantis suomių ir kitų šalių kompozitorių muziką.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

„Bet aš nenoriu turėti reikalų su pakvaišėliais, pareiškė Alisa. Na, nieko nepadarysi, tarė Katinas, visi mes čia kvaištelėję. Aš kvaištelėjęs. Tu kvaištelėjusi. Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi, paklausė Alisa. Turėtum tokia būti, tarė Katinas, antraip nebūtum čia atsidanginusi.“
Anglų rašytojas Lewisas Carrollas 19 amžiaus viduryje turbūt negalėjo įtarti, kad jo absurdo, gėrio ir siaubo kupini pasakojimai vaikams apie Alisą taps vienais įtakingiausių tekstų šių laikų kompozitoriams.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Kai 2019 metų balandžio 15 dieną kyla gaisras Paryžiaus Notre-Dame katedroje, atrodo, kad tai tiesiog nelaimingas įvykis. Tačiau po jo sekantys įvykiai – kovido epidemija, rusų invazija Ukrainoje – tą šventovės gaisrą paverčia pranašišku liūdnos epochos simboliu. Laidoje pristatomos septynios įvairių kraštų kompozitorės, bandant aptarti, ar jų pastarojo laikotarpio muzikoje esama kokių nors nerimo ir lemties atgarsių.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Sunku patikėti, bet graiko Iannio Xenakio 1978-ųjų elektroninis opusas, sukurtas legendinėje Kiolno radijo elektroninės muzikos studijoje, skamba gerokai senoviškiau, negu netrukus po to ten atsirasiantys jaunesnių kompozitorių darbai. Laidoje aptariamos vokiečių Yorko Höllerio (g. 1944) ir Michaelio Obsto (g. 1955), prancūzo Luco Ferrari (1929-2005), korėjietės Younggi Pagh-Paan (g. 1945) ir brito Jonathano Harvey (1939-2012) kompozicijos, sukurtos Kiolne ir, manytina, žyminčios elektroakustinės muzikos naujos eros pradžią.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Elektronikos jungtis su gyvų instrumentų sfera jau nuo pat pradžių domino kompozitorius. Laidoje aptariami kūriniai fleitai solo kartu su įvairiausiomis elektronikos idėjomis: nuo seniausio Bruno Madernos opuso 1958 metais, etapinės Karlheinzo Stockhauseno operos scenos 1983 metais, iki naujesnės Kajos Saariaho kompozicijos 1992 metais ir pastarųjų dienų Wang Lu darbo 2021 metais.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Garsioji japonų pianistė Aki Takahashi (g. 1944) drąsiai imasi naujosios stilistikos kompozicijų, interpretacijas paversdama tiesiog etaloninėmis. Laidoje pristatomi jos skambinami du 20 amžiaus novatoriai – italas Giacinto Scelsi (1905-1988) ir graikas Iannis Xenakis (1922-2001). Mąsli ir įtaigi Scelsi fortepijoninė muzika gana netikėtai papildo jo gerokai radikalesnių kamerinių ir orkestrinių kompozicijų pasaulį. Ekstremaliai komplikuota, užburiančios energijos ir išradingumo Xenakio pianistika žymi tolimiausias gyvo atlikimo ribas.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.
Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“
Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“

Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Vokiečių ansamblis „MusikFabrik“ kartais imasi visiškai netikėtų idėjų. Prieš keletą metų ansamblio nariai tarsi pakeitė profesijas, išmokdami groti keisčiausiais instrumentais, dainuoti ir netgi šokti. Jie atliko vieną neįprasčiausių operų istorijoje – amerikiečio Harry Partch‘o (1901-1974) muzikinį teatrą „Įniršio iliuzija“ (Delusion of the Fury). Tai tarp 1965 ir 1966 metų kurtas „sapnų ir iliuzijų ritualas“, kuriame kompozitorius panaudoja japonų ir etiopų folklorines istorijas, jas traktuodamas originaliai ir net ekscentriškai. Žanras sujungia tragediją ir farsą, o autorius teigia tokiu būdu „įveikęs savo pyktį pasauliui“.
Aut. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pietų Afrika dėl ilgametės tarptautinės izoliacijos, taikytos dėl apartheido politikos – labai pavėluotai atsidūrė šiuolaikinės muzikos žemėlapyje. Tačiau per pastaruosius 30 metų kai kurie šalies kompozitoriai pelnė Vakarų pasaulio pripažinimą. Laidoje pristatomi keturi iš jų: Hendrik Hofmeyr (g. 1957), Andile Khumalo (g. 1978), Hannes Taljaard (g. 1971) Ir Bongani Ndodana-Breen (g. 1975).

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas