Po lyros ženklu.

„Kalėdų triptikas“ ir kiti eilėraščiai. Laida susidėstė iš dviejų dalių: pirmoji kalėdinė, žiemiškoji, antroji – apie laiką, kuris mus nešasi su savimi ir apdovanodamas, ir atimdamas. Viską, ką čia girdėsite, paskaitė patys poetai. Ir pirmiausia iš radijo fondų – Juditos Vaičiūnaitės balsas, skaitantis „Kalėdų triptiką“. Gražiausius šiam metų laikui tinkančius eilėraščius dar skaitys poetai Viktoras Rudžianskas, Aidas Marčėnas, Nijolė Miliauskaitė, Donaldas Kajokas, Albinas Bernotas, Giedrė Kazlauskaitė, Eugenijus Ališanka, Jonas Strielkūnas, Ramutė Skučaitė. Ir apsukę laiko ratą kompoziciją baigsime viltingu Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Gruodis“.

Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė sako, kad beveik kiekvienas žmogus turi savo asmeninę poezijos antologiją. Kai kas iš jos ir bus paskaityta, visų pirma Onė Baliukonytė ir Alfonsas Nyka-Nilūnas.

Klausytojai išgirs ir Eduardo Mieželaičio eilėraštį „Medinis filosofas“, jį mokslininkė aptaria savo naujausioje knygoje „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Poliu Sartre‘u.“ Eilėraštyje Satrte‘as vadinamas snobu. Bus paaiškinta kodėl.

Temą laidai pasiūlė poetė, aktorė ir skaitovė Marija Meilė Kudarauskaitė. Bent kiek susipažinę su jos kūryba žino, kad jai visados rūpėjo žmogaus jausmų tema, ypač vyro ir moters artumas bei skirtybės. Poetė Marija Meilė Kudarauskaitė perskaitys 12 eilėraščių apie moteris. Čia atpažinsime teisuoles ir nuodėmingąsias, viliokes, kenčiančias, mylinčias, keršijančias – visas moters žmogiškųjų patirčių ir išgyvenimų spektras.

Metų knygos rinkimuose – Manto Balakausko pirmoji knyga „Roma“. Kodėl „Roma“? Nes „knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus.“

Taip šį poezijos rinkinį pristato leidėjai („Versus aureus“ leidykla), o pats Mantas Balakauskas sako, kad savo knygoje dėlioja miesto ir pasaulio žemėlapį, kur yra vietos žmonėms, parduotuvėms, bažnyčioms, sapnams. To iliustracija – penki poeto perskaityti eilėraščiai.

Laimono Noreikos 90-osioms gimimo metinėms.

Laimonas Noreika laikomas visų laikų geriausiu skaitovu. Jo galvoje tilpo apie 40 valandų poezijos. Pats aktorius savo darbą suprato taip: „Nedrįsk išsižiot scenoje, kol nežinai, ką tu nori ir turi pasakyt“. Apie savo kaip skaitovo nenuilstamą triūsą Laimonas Noreika yra pasakojęs Virginijaus Gasiliūno rengtuose 2005 metų „Literatūros akiračiuose“. Pokalbio fragmentus iš ten ir skolinamės. Be to, girdėsime Laimono Noreikos skaitomus mylimiausius poetus: Vincą Mykolaitį-Putiną, Maironį, Salomėją Nėrį ir Justiną Marcinkevičių.

„Per svyruojantį pasaulį. Poezija ir prisiminimai“. Taip vadinasi neseniai išėjusi 2011 m. Nobelio premijos laureato Tomo Tranströmerio knyga. Ją aptarsime kartu su vertėja Zita Mažeikaite.

Vienas žymiausių Švedijos poetų Tomas Tranströmeris (1931–2015) vadinamas metaforos meistru. Išleido per dešimtį eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poe¬zijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe. Gilus, beveik mistinis gamtos pajautimas jam padėjo įprasminti egzistencinius dalykus.

Laidoje išgirsime, kokią įtaką T. Tranströmeris padarė jaunosios kartos poetui Nerijui Cibulskui.

Kelis Nobelio premijos laureato eilėraščius paskaitys aktorius Ignas Ciplijauskas.

Geriausių poezijos knygų penketuke – Eugenijaus Ališankos rinkinys „Stuburo tik punktyrai“, jau pelnęs ir Jotvingių premiją.

Kritikai naują Eugenijaus Ališankos knygą priskiria prie išpažintinės poezijos. Poetas sako, kad asmeninės patirtys jam labai svarbios, bet siektina, kad jos taptų visuotinesnės ir universalesnės. Be to, autoriui būdinga eilėraštį prisodrinti egzistencinėmis ir kultūrinėmis prasmėmis.

Iš knygos „Stuburo tik punktyrai“ bus paskaityti eilėraščiai „Karkvabalis“, „Jaunystėj visi mes Šekspyrai“, „Eutanazija“ ir „Poezijos dekalogas“.

Kazio Inčiūros 110-osims gimimo metinėms.

1906 metų spalio 8 d. Vidugiriuose (Anykščių r.) gimė Kazys Inčiūra – poetas, dramaturgas, prozininkas, aktorius, radijo diktorius. Iš tarpukario nuotraukų žvelgia elegancija spindintis žmogus, ir visai kitokį jį pažinojusieji prisiminė po Sverdlovsko srities lageriuose praleistų metų.

Radijo fonuose yra išsaugotas Kazio Inčiūros balsas: skaito kelis eilėraščius, pasakoja apie prieraišumą tėviškei. Jo poeziją keliais sakiniais gražiai yra apibūdinusi profesorė Vanda Zaborskaitė. Žurnalistės Aldonos Kudžmaitės atsiminimuose – Inčiūra grįžęs iš lagerio. K. Inčiūros nelaisvės psalmę „Degu kaip žvakė“ perskaitys Paulius Šironas.

Algirdo Verbos 75-osioms gimimo metinėms.

Spalio 1 dieną poetui Algirdui Verbai būtų sukakę 75-eri, o į Nemakščių kapines jis atgulė dar 2000-ųjų vasarą. Apie poetą sklinda legendos, esą buvo didelis vaikas, už paskolintus pinigus galėjo atsilyginti čia pat sueiliuotu tekstu, ir nėra poeto, kuris būtų tiek suglamžęs ir išmetęs savo eilėraščių.

Lietuvos radijo fonduose yra išsaugotas Algirdo Verbos balsas, įrašytas 1995 m. rudenį. Poetas skaito eilėraščius iš būsimos ir paskutinės savo knygos „Orkestro duobė“. Girdėsime Verbai dedikuotą Vytauto Rubavičiaus eilėraštį „Dabartis: praeities kryžkelė“.

Antano Vienažindžio 175-osioms gimimo metinėms. Vienas iš lietuvių lyrikos pradininkų Antanas Vienažindys savo eilėraščius paliko rankraščiuose, jo knygelė „Dainos“ buvo išleista JAV 1894 m., jau po poeto mirties. Amerikiečių rašytojo Uptono Sinclairio romane „Džiunglės“ yra lietuviškai pacituota viena Antano Vienažindžio eilėraščio strofa. Kaip ji ten atsirado, aiškinsimės su Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriumi Giedriumi Subačiumi. Iš radijo fondų skambės keli Laimono Noreikos įskaityti poeto eilėraščiai.