„Tikiu, kad ši knyga nepaliks abejingų: vienus ji pradžiugins, kitus suerzins, tretiems sukels nuostabą, o ketvirtus netikėtai įkvėps“, – taip savo poezijos rinkinį „Kvėpuoju“ palydi Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Ir tikrai. Poezijos rinkinys „Kvėpuoju“ nepaliks abejingų, nes jis atvirai kalba apie moters gyvenimą, kai nepabijota apnuoginti ir jos sielą, ir kūną.

Prieš 30 metų miręs Gediminas Jokimaitis, pasak literatūrologės Donatos Mitaitės, „yra iš tų neperskaitytų Lietuvos poetų“. Reikėtų jam grąžinti seną skolą. Mums talkins jo bičiulis poetas Henrikas Algis Čigriejus ir hum. m. dr. Donata Mitaitė.

Henrikas Algis Čigriejus prisimena, kad Gediminas Jokimaitis pirmą knygą išleido priartėjęs prie penkiasdešimtmečio, o juk VDU buvo gavęs puikų humanitarinį išsilavinimą, mokėjo kelias kalbas.

Literatūrologė Donata Mitaitė sako, kad per Gedimino Jokimaičio gyvenimą negailestingai pervažiavo istorija, ir jis visados buvo literatūros nuošalėje. Jo poezija tyli, meditacinė, joje ryški būties horizontalė. Tą paliudys keli laidoje perskaityti eilėraščiai.

Balandžio 1 dieną poetui Marcelijui Martinaičiui būtų sukakę 80.

Pirmoje laidos dalyje girdėsime paties Marcelijaus Martinaičio paskaitytų eilėraščių, kuriuos įrašėme 2009 metų rudenį. Antroje dalyje – literatūros tyrinėtojas Valentinas Sventickas pasakos, ką rado susipažinęs su pomirtiniu poeto archyvu.

Aštuonios istorijos, susijusios su eilėraščių atsiradimu. Juose – žmogaus gyvenimas, papasakotas pasitelkus poetinę išmonę.

Girdėsime poetus Aivarą Veiknį, Ramutę Skučaitę, Henriką Algį Čigriejų, Evaldą Ignatavičių, Antaną A. Jonyną, Eglę Juodvalkę, Aidą Marčėną ir Antaną Šimkų.

Lietuvių literatūros enciklopedijoje poetas Dainius Gintalas jau nuo pirmosios knygos vadinamas avangardistu. „Man patinka smūgiuojantis žodis, ekspresyvi estetika, nemėgstu perkrautos, išgražintos poetikos“, – sako autorius. Trumpai aptarę ankstesnes poeto knygas „Angis“ ir „Boa“, nuodugniau apžvelgsime naujausią rinkinį „Adatos“, kur irgi poezija „duria“, „gelia“, nes poetinė fikcija pinasi su atvirai skausminga gyvenimo autentika. Autorius paskaitys eilėraščius „Pavasaris“, „Nuodėmklausys“, „Vilkė“, „Nevegetariškai“.

Metų knyga – „Stalo kalnas“. „Kažkas iš kritikų prasitarė, kad štai pagaliau Braziūnas parašė knygą visiems. Man atrodo, jog visada rašiau visiems, bet spręsti ne man“, – sužinojęs, kad jo „Stalo kalnas“ tapo Metų knyga, sako poetas Vladas Braziūnas.

Poetą džiugina, kad skaitytojai jo knygai skyrė daugiausia balsų, sako, kad rašydamas apie skaitytoją negalvoja, bet dėliodamas eilėraščius į rinkinį apie tai pamąsto. O panašios akcijos pavaduoja leidyklas, kurios knygų reklamai skiria per mažai dėmesio.

Laidoje – ir keli poeto perskaityti eilėraščiai iš premijuotos knygos „Stalo kalnas“.

Prieš 110 metų gimė žymus švedų rašytojas Arturas Lundkvistas. Trumpą jo kūrybos apžvalgą pateikia vertėja Zita Mažeikaitė. Klausysimės skaitymų iš poezijos rinkinio „Gyvenimas kaip žolė“.

Pasak Zitos Mažeikaitės, brandžiausiai Arturo Lundkvisto kūryba atsiskleidė vėlyvuoju laikotarpiu. Jo lyrikoje žmogus ir gamta neatsiejamai susiję. Poezija sodri, žodinga, primena epinį pasakojimą.

Keletą A. Lundkvisto eilėraščių paskaitė aktorius Algimantas Zigmantavičius.

Apie poeziją kasdienybėje, apie eilėraščius, kuriuos galima parašyti žiūrint į palubės voratinklius ar palindus po antklode, giliai įsišaknijusią tarmę ir kaimą, kurio pavadinimas Kūriniai įpareigoja kūrybingai gyventi.

Laidos svečias – gydytojas nefrologas Laurynas Rimševičius. Pirmieji jo eilėraščiai išspausdinti 2001 m. „Poezijos pavasario“ almanache.

Renkame Metų knygą. Tarp nominuotųjų ir Donaldo Kajoko poezijos rinkinys „Apie vandenis, medžius ir vėjus“.

„Rašant knygą man nerūpėjo politinės temos, technologijų naujovės, norėjosi grįžti prie mažiau kintančių dalykų – prie vandenų, medžių, vėjų ir per juos išsakyti savo santykį su tuo, kas svarbiausia – žmogaus būtis“, – taip apie naujausią savo knygą kalba Donaldas Kajokas. Savo teiginius poetas pagrindžia keliais perskaitytais eilėraščiais. Dar laidoje aiškinsimės, ką reiškia poezija „iš gyvenimo“ ir apsiskaitymo, aptarsime gražiausias ir svarbiausias eilutes, sužinosime, ar poetą liūdina, jei skaitytojas sako, jog ankstesnė jo poezija buvo geresnė.

Šventojo Valentino dieną klausysimės meilės lyrikos. Ji bus romantiška, dramatiška, ironiška, nostalgiška, erotiška – visokia. Šis jausmas talpina savyje tiek daug, kad tai neišsenkanti tema ir pasaulio, ir lietuvių poezijoje.

Girdėsite dešimties poetų balsus – nuo vyriausių iki jauniausių. Klausysimės Algimanto Baltakio, Violetos Palčinskaitės, Alfonso Bukonto, Donaldo Kajoko, Vytauto Rubavičiaus, Elenos Karnauskaitės, Antano A. Jonyno, Tomo Venclovos, Indrės Valantinaitės ir Gintaro Bleizgio.