Pristatysime metų knygos rinkimuose dalyvaujančią Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinkinį „Mėnulis yra tabletė“. „Perlaužk kasdienybės tabletę ir pažiūrėk, kas jos viduje – vaistas ar nuodas, o gal ir tai, ir kita...“, – sakytum, tokiam veiksmui skaitytoją skatina nauja poetės knyga.

Be 7 autorės paskaitų eilėraščių, dar laidoje apie tai, dėl ko A. Kaziliūnaitei priekaištauja kritikai, kas mūsų poeziją ištiko nelaisvės metais, kaip knygą gali ar nori perskaityti skaitytojas, ką apie ją byloja viršelis.

Alfonso Andriuškevičiaus rankose nauja knyga – poezijos rinktinė „Beveik visi eilėraščiai“. Paklaustas, iš kur ateina jo eilėraščiai, poetas sako, kad greičiausiai iš kontakto su būtimi ir kosmosu.

Alfonsas Andriuškevičius paskaitys po keletą eilėraščių iš visų rinkinių, įėjusių į rinktinę. Išgirsime jo samprotavimus apie eilėraščio įsiskaitymą, pažįstamus ir numanomus skaitytojus, paaiškinimą, kodėl jo poezijoje daug augmenijos ir kt.

Dedikacijos išėjusiems. Dažno poeto skaitymuose vis pasitaikydavo eilėraščių, skirtų amžinybėn iškeliavusių plunksnos brolių ir seserų atminimui. Sudėjus juos į krūvą, skleidžiasi savotiški dialogai tarp esančių ir išėjusių, tarp klausančių ir atsimenančių.

Girdėsime Jono Kalinausko paskyrimą Jurgiui Kunčinui, Donaldo Kajoko ir Leonardo Gutausko Sigitui Gedai dedikuotus eilėraščius, Vytautas Rubavičius prisimins Algirdą Verbą, Aidas Marčėnas paskaitys eilėraščius, skirtus Robertui Daniui ir Jonui Strielkūnui, Algimantas Baltakis savo eilėse paminės bent kelis mirusius poetus, savo bičiulius.

Tai verstinė lyrika apie žmogų, mylintį ir kenčiantį, besidžiaugiantį gyvenimu ir apmąstantį savo būtį.

Klausysimės V. Witmeno, V. Nezvalo, F. G. Lorkos, G. Apolinare‘o, P. Nerudos, A. Lundkvisto, V. B. Yeatso poezijos. Prie Vakarų poetų šliesis ir pora Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščių. Skaito Arnas Rosenas. 1987 m. įrašas.

2015 m. Jotvingių premija paskirta rašytojui Rolandui Rastauskui už poezijos rinktinę „Vienišos vėliavos“. Jaunojo jotvingio premija apdovanotas poetas Mindaugas Nastaravičius už antrąją savo knygą „Mo“. Laidoje – laureatų skaitymai.

Rolandas Rastauskas prisipažįsta, kad poezijoje ieškojęs savito balso. Rinktinėje „Vienišos vėliavos“ sudėti eilėraščiai iš 1987–2006 metais išėjusių rinkinių.

Mindaugas Nastaravičius sako, kad premijuotoji knyga „Mo“ – tik prasidainavimas, solo partijos dar bus. Šiame rinkinyje – pasakojamoji, patyriminė, išpažintinė poezija, žyminti praėjusį laiką.

Knygoje „Nepaslaptis tokia balta“ susitiksime su Ramute Skučaite, kokią gerai pažįstame iš ankstesnių knygų. Tik šįkart daugiau dėmesio skirsime jau trečioje jos knygoje atsirandantiems poetinės prozos intarpams.

Poetės skaitomuose eilėraščiuose kalbama apie harmonijos ilgesį, sielų ryšį, praradimus ir atradimus. Prozos intarpuose – ir kasdienybės blyksniai, ir sugrįžimai prie asmeniškai išgyventos Sibiro temos. Visa tai sudaro vientisą knygos audinį.

Prisiminsime vieną žymiausių XX a. pradžios rusų poetų Sergejų Jeseniną, gyvenusį tik 30 metų. Pagrindinės jo eilėraščių temos – Rusija, jos gamta, meilė, bohema. Paskutiniuose eilėraščiuose pastebima vidinė nesantaika, liūdesio ir pasmerktumo jausmas.

Klausysimės aktorių Algirdo Dainavičiaus ir Gedimino Storpirščio įskaitytų S. Jesenino eilėraščių. Juos iš rusų kalbos vertė Jonas Jakštas ir Justinas Marcinkevičius.

Neseniai Kaune veikusi lietuvių kilmės dailininkės Aldonos Gustas tapybos darbų paroda paskatino prisiminti kitą šios kūrėjos talento pusę – poeziją.

Aldona Gustas gimė 1932 m. Šilutės rajone, per karą su motina pasitraukė į Vokietiją. Dabar gyvena Berlyne. Mačiusieji parodą paliudys, kad ankstyvosios vaikystės įspūdžiai ir išgyvenimai, lietuvių folkloras ir gamtovaizdis itin ryškiai atsiskleidžia dailininkės tapyboje. Tą patį galima pasakyti ir apie poeziją – joje irgi daug Lietuvos. Pluoštą Aldonos Gustas eilėraščių jautriai yra įskaičiusi Rūta Staliliūnaitė. Juos iš vokiečių kalbos vertė Vytautas Karalius.

„Jis ironiškas, bet neciniškas, jausmingas, bet nesentimentalus, filosofiškas, bet ne pernelyg sofistikuotas“, – tai literatūrologės Donatos Mitaitės teiginys. Jo teisingumu galėsime įsitikti klausydamiesi paties Aido Marčėno skaitomų eilėraščių.

Skaitymai – iš kūrybos vidurio, apimančio 1998–2009 metus. 2005 m. poetui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Savo nuomonę apie Aido Marčėno poeziją išsakys jaunosios kartos poetas Aivaras Veiknys ir vyresniosios kartos atstovas Alfonsas Andriuškevičius.

Paulių Široną dažniausiai girdime skaitant žinias, bet gal ne visi dar žino, kad jis – ir poezijos skaitovas. Per šių metų „Poezijos pavasarį“ jam buvo įteikta Vilniaus miesto savivaldybės Laimono Noreikos premija.

Laidoje sužinosime, kas buvo Pauliaus Širono mokytojai, kaip atrandami „savi“ poetai, ar pradžiugino garbinga premija. Be to, išgirsime nemažai XX a. poezijos. Programas skaitovas dažniausiai rengia iš kelių autorių, kurių eilėraščius jungia viena tema.