Minime vieno iš žymiausių lietuvių poetų Antano Baranauskas 180-ąsias gimimo metines. Trijų mokslininkų humanitarų intriguojantis pasakojimas leis pažvelgti į literatūros klasiko kūrybos ištakas, kai iki garsiojo „Anykščių šilelio“ dar buvo labai toli. Pasirodo, padrąsinantis bajoraitės Karolinos Praniauskaitės eilėraštis „Jaunajam poetui“, 1855 m. nusiųstas tuomet sunkiai besiverčiančiam Sedos raštininkui, tapo jam lemtingu kūrybos paskatinimu. Literatūros istorijai svarbus eilėraštis buvo laikomas dingusiu, kol viename archyve jį aptiko istorikė dr. Reda Griškaitė. Išgirsime jos pasakojimą. Eilėraščio parašymo aplinkybes, poveikį pradedančiam poetui Antanui Baranauskui aptars literatūros tyrinėtojai dr. Brigita Speičytė (ji eilėraštį ir išvertė iš lenkų kalbos) bei dr. Tomas Andriukonis.

„Gimiau 1945 m. sausio 1 dieną, nors metrikuose ši data nusikėlė į 19-ą. Turėčiau būti labai laimingas Pergalės metų žmogus“, – autobiografijoje rašė Alma Karosaitė. Tačiau kuris pokario vaikas galėtų tuo pasigirti? Praradimų būta daug. Išėjimas iš šio gyvenimo – pernai rugsėjį. Apie gimtąjį Biržų kraštą, jo žmones, pirmąjį eilėraštį, prarastus tėvų namus Alma Karosaitė yra pasakojusi 1997 ir 2005 m. „Literatūros akiračiuose“ jų rengėjams prof. Vincui Aurylai ir Virgiui Gasiliūnui – fragmentus girdėsite. Poetė Meilė Kudarauskaite prisimins kūrybinio jaunimo stovyklas ir ten skambėjusius humoristinius tekstus, kuriuos kūrė kartu su Alma Karosaite ir Olita Dautartaite, paskaitys vaikiškų ir nevaikiškų Almos Karosaitės eilėraščių.

2015-ieji – jubiliejiniai vieno iš savičiausių XX a. poetų Rainerio Marijos Rilkės (1875–1926) metai. Jo poezijos įtaką juntame daugelio mūsų poetų kūryboje, su vertimais galynėjosi žymiausi vertėjai. Mes gi kviesime pasiklausyti Janinos Degutytės ir Jono Juškaičio verstų eilėraščių.

Girdėsime skaitymų iš „Valandų knygos“, „Naujųjų eilėraščių“ rinkinio ir „Sonetų Orfėjui“, parašytų vėlyvuoju laikotarpiu. 1994 m. įraše R. M. Rilkės poeziją skaito šviesaus atminimo aktorius Jonas Kavaliauskas.

Literatūros ekspertas Marius Burokas Vytautą Stankų vadina niūroko lietuviško bliuzo autoriumi. Kiti skaičiusieji knygą „Iš veidrodžio, už“ teigia, jog tai atspindžio, užuominos, ribinės būsenos, abejonės poezija. Savo nuomonę turėsime paklausę kelių autoriaus perskaitytų eilėraščių.

Dar iš pokalbio su Vytautu Stankumi sužinosime, kas jo poezijos mokytojai, kodėl knygą sudaro trys skyriai „Atspindžiai“, „Skaičiai“, „Atspindžiai“, ką reiškia kai kurių tekstų sunumeravimas, kam rašyti „laiškai iš už veidrodžio“.

Knyga dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“.

Kas tas penkiapėdis? „Tikrai ne žvėris su penkiom pėdom...“ – juokiasi knygos autorius Antanas Gailius ir čia pat paniūniuoja penkiapėdžio jambo ritmą. Laidoje poetas paskaitys rimuotų ir nerimuotų eilėraščių iš visų keturių knygos „Penkiapėdžio sugrįžimas“ skyrių: „Psalmės“, „Dienoraščio lapeliai“, „Penkiapėdžio sugrįžimas“ ir „Camino vainikas“. Pastarąjį girdėsime visą, nes sonetų vainiko nedera išdraskyti. Antano Gailiaus poezijos rinkinys „Penkiapėdžio sugrįžimas“ dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“.

Meninos. „Tas nežinomas žodis, lyg nuo „menas“, / lyg reiškiantis freilinas, lyg mergaites portugališkai“. Su knygos autore Giedre Kazlauskaite aiškinsimės ir pavadinimo reikšmę, ir rinkinio struktūros vientisumą, ir kiek menai bei gyvenimas veikia poetės kūrybą. Giedrė Kazlauskaitė sako, kad svarbiausia knygos tema – tapatybės klausimas, ieškojimas atsakymo, kas aš esu, kodėl gyvenu. Klausytojai girdės šešis pačios autorės perskaitytus eilėraščius. G. Kazlauskaitės knyga „Meninos“ dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“.

Knygą „100 du“ Kęstutis Navakas vadina Petrarcos arba Shakespeare‘o sonetų modifikacija ir laiko nauju savo kūrybos etapu. Laidoje, be paties autoriaus perskaitytų 10-ies eilėraščių, girdėsite jo samprotavimus apie poezijos rašymą ir skaitymą. K. Navako knyga „100 du“ dalyvauja akcijoje „Metų knygos rinkimai“.

Jeilio (JAV) universiteto profesorius Tomas Venclova šį rudenį Lietuvos edukologijos universitete skaitė paskatų ciklą „Kaip skaityti eilėraštį (Jurijaus Lotmano poetika)“. Po to pakvietė ir į savo paties kūrybos vakarą „Atokvėpis užtruko neilgai“, kur išgirdome keturis naujus eilėraščius. T. Venclova paskaitė bibline tema parašytą eilėraštį „Gyvųjų Motina“, pagrįstus mūsų dienų realijomis „Ciklonas“ ir „Atokvėpis užtruko neilgai“ bei apie legendinę asmenybę Jelizavetą Kuzminą-Karavajevą „Beatifikacijos procesas“. Visi jie su išsamiais paaiškinamaisiais komentarais.

Mindaugo Nastaravičiaus knygai pavadinimą „Mo“ davė penki sonetai, kurie primena choro prasidainavimą. Autorius sako, kad kol kas tame chore jis nesijaučia esąs solistas. O kaip asmeniška, daugeliui atpažįstama gyvenimo istorija tampa poezija – paslaptis ir jam pačiam.

Mindaugo Nastaravičiaus knyga „Mo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Laidoje išgirsite keletą paties autoriaus perskaitytų ir pakomentuotų eilėraščių.

1904 m. lapkričio 17 d. gimė lietuvių poezijos klasikė Salomėja Nėris. Laidoje – keliolika jos eilėraščių ir trijų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su poetės asmeniu ir kūryba, samprotavimai. Apie Salomėją Nėrį pasakoja jos biografijos tyrinėtojas Viktoras Alekna, buvusi mokinė Bronė Jacevičiūtė-Jėčiūtė ir Birutė Marcinkevičiūtė-Mar, sukūrusi monospektaklį „Poetė“. Klausysimės Rūtos Staliliūnaitės ir Laimono Noreikos skaitomų eilėraščių.