Su vienu iš didžiausių ir žmonių mylimiausių poetų Marcelijumi Martinaičiu atsisveikinsime dar kartą klausydamiesi jo balso. „Per gyvenimą – eilėraščiais“, – tokią laidą įrašėme 2009 metų spalį, jos ir kviečiame klausytis.

Laidos mikrofonas – tylos ir ramybės saloje, Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyne. Klausysimės poetės Gynės Dineikaitės, vienuoliškasis jos vardas – sesuo Elzbieta. Laiko tėkmė ir tai, kas amžina, tautos dramatiškos patirtys ir žmogaus vidiniai išgyvenimai – Gynės Dineikaitės poezijos temos, kurios telkiasi į darnią visumą – simfoniją Kūrėjui. Laidoje girdėsime autorės skaitomų eilėraščių su komentarais.

Verbų sekmadienį ypač tiks klausytis gyvenimo tikrumu bei metafiziniu ilgesiu persmelktų Gintaro Bleizgio eilėraščių iš rinkinio „Sodas“, už kurį jis pelnė Julijono Lindės-Dobilo ir Jurgos Ivanauskaitės premijas.

Jurgos Ivanauskaitės premija paskirta „už kūrybinės sąmonės atvirumą ir intensyvumą, už poetinę drąsą ir galią kurti metafizinę tikrovę, už poetinio žodžio įtaigą“. G. Bleizgys pasakoja, iš kokių gyvenimiškų patirčių atsirado premijuotoji knyga. Skaitomi „Jonos atgailos eilėraštis VII“, „Dirigentas“, „Sodas“ ir kiti stipriausi rinkinio eilėraščiai.

2011 m. "Naujoji Romuva" išleido Tautvydos Marcinkevičiūtės iš anglų kalbos verstus visus 154 William'o Shakespeare‘o „Sonetus“. Poetė ir vertėja pasakoja apie dešimties metų darbą, sunkumus, su kuriais susidūrė versdama pasaulinės literatūros šedevrą. T. Marcinkevičiūtė lygina savo vertimą su buvusiais, aiškina, ko pati iš klasikos pasimoko, ką joje atras skaitytojas. Ji ir Sigitas Kubilius paskaito keletą sonetų, kurie ir mūsų dienų žmogui suprantama kalba byloja apie amžinus dalykus.

Aido Marčėno poezijos retrospektyva. II dalis. „Poezija gimsta iš vaikystės, meilės, mirties suvokimo“, – sako poetas Aidas Marčėnas. Praeito sekmadienio laidoje klausėmės ankstyvosios jo lyrikos, šįkart pereisime prie brandžiosios, pelniusios autoriui Nacionalinę premiją. Poetas paskaitys eilėraščių iš šešių rinkinių, pradedant „Metai be žiogo“, išėjusio 1994 m., baigiant „Dievų taupykle“, kuris pasirodė 2009 m. Išgirsime kai kurių eilėraščių atsiradimo istorijas.

Neseniai pristatėme Aido Marčėno novatoriškos poezijos rinkinį „Ištrupėjusios erdvės“. O kokius eilėraščius poetas rašė jaunystėje? Vartysime pirmąsias knygas „Šulinys“, „Angelas“ „Dulkės“.

Poetas skaito ir komentuoja ankstyvuosius savo eilėraščius, prisimindamas aplinkybes, kuriomis jie buvo parašyti, įvardydamas savo kūrybos mokytojus.

Vyresniosios kartos poetas Robertas Keturakis prisipažįsta, kad pastaraisiais metais buvo nešamas itin stiprios kūrybinės srovės. To rezultatas – naujas poezijos rinkinys „Nakties baltieji debesys“. Knyga atskleidžia jau pažįstamą Robertą Keturakį. Poetas bando įgarsinti tyliąją žmogaus kalbą, lyriškai atverti atminties, tiesos, meilės ir ištikimybės temas.

Eilėraščių iš rinkinio „Nakties baltieji debesys“ paskaitys ne tik autorius, bet ir knygos dailininkas, poeto bičiulis ir buvęs mokinys Regimantas Žilys.

Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Ryšys su vadaviete“ dalyvauja ne tik Metų knygos rinkimuose, bet pateko ir į literatūros mokslininkų sudarytą 2012 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Laidoje poetas pasakoja, kaip atsirado tokia knyga, kuo ji skiriasi nuo savo pirmtakių. Girdėsime tris autoriaus perskaitytus eilėraščius „Ryšys su vadaviete“, „Deguonies kaukė“, „Yra, kas paliudytų“.

Į Metų knygos rinkimus įtraukta ir Gyčio Norvilo knyga „Išlydžių zonos“, kuri daugelį tradicinės poezijos mėgėjų gali šokiruoti. Poetas sako, kad jam artimesnė ne maironiškoji, o donelaitiškoji poezijos mokykla.

Irtis prieš srovę, drumsti nusistovėjusius poezijos vandenis, bendrybes įveikti paradoksais – tuo išsiskiria G. Norvilo poezija. Tai akivaizdu sprendžiant ir iš kelių laidoje autoriaus perskaitytų ir pakomentuotų eilėraščių.

Kartojama 2012 m. gruodžio 9 d. laida.

Metų knygos rinkimuose siūloma balsuoti už Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos rinkinį „Greitaeigis Laiko liftas“. „Kurdama šiuos eilėraščius buvau įsitikinusi, kad juos rašyti įmanoma tik taip ir ne kitaip“, – sako autorė.

Girdėsime T. Marcinkevičiūtės skaitomus ir komentuojamus eilėraščius, matysime jų formos įvairovę – nuo eilėraščių proza, tradicinio eiliavimo pavyzdžių iki haiku, ir Jums, mielieji klausytojai, spręsti: balsuoti už knygą „Greitaeigis Laiko liftas“ ar ne.

(Kartojama 2012 m. lapkričio 25 d. laida.)