Akcijoje „Metų knygos rinkimai 2012" dalyvauja ir poeto Antano A. Jonyno rinkinys „Kambarys“. „Tai gerų, skaidraus intelekto ir netikėtų dvasinių pagavų eilėraščių knyga“, – taip naujausią poeto knygą apibūdino prof. Viktorija Daujotytė. O kaip ją klausytojams pristatytų pats autorius? Iš dvylikos Antano A. Jonyno laidoje perskaitytų eilėraščių aiškėja, kad „Kambaryje“ poetas ir atpažįstamas iš ankstesnių rinkinių, ir besikeičiantis.

„Šią naktį mačiau atsivėrusį laiką virš Vilniaus,/ kur būsime išvesti iš nelaisvės“, – taip 1991 metų sausio 14 dienos rytą užrašė poetas Marcelijus Martinaitis. Klausysimės jo ciklo „Sausio vidurnaktis“, skirto Sausio 13-osios aukoms atminti. Be Marcelijaus Martinaičio, girdėsime Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraštį, skirtą Loretai Asanavičiūtei, po vieną kitą Jono Strielkūno, Juditos Vaičiūnaitės, Vytauto P. Bložės, Mykolo Karčiausko, Ramutės Skučaitės ir Antano Šimkaus eilėraštį, kur kalbama apie žmogaus ir Tėvynės ryšį, nerimą, jog kasdienybėje nusitrina vertybės, apie didžiausią likimo dovaną – gyventi.

„Šią naktį mačiau atsivėrusį laiką virš Vilniaus,/ kur būsime išvesti iš nelaisvės“, – taip 1991 metų sausio 14 dienos rytą užrašė poetas Marcelijus Martinaitis. Klausysimės jo ciklo „Sausio vidurnaktis“, skirto Sausio 13-osios aukoms atminti. Be Marcelijaus Martinaičio, girdėsime Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraštį, skirtą Loretai Asanavičiūtei, po vieną kitą Jono Strielkūno, Juditos Vaičiūnaitės, Vytauto P. Bložės, Mykolo Karčiausko, Ramutės Skučaitės ir Antano Šimkaus eilėraštį, kur kalbama apie žmogaus ir Tėvynės ryšį, nerimą, jog kasdienybėje nusitrina vertybės, apie didžiausią likimo dovaną – gyventi.

Su poetu Aidu Marčėnu kalbamės apie naujausią jo rinkinį „Ištrupėjusios erdvės“, kuris pateko į geriausių 2012 m. poezijos knygų penketuką. Poetas savo knygą vadina „devynių gyvenimų eilėmis“ – čia beveik 200 eilėraščių, priskiriamų tankos žanrui. „Ištrupėjusiose erdvėse“ – užkoduotas platus lietuvių literatūros kontekstų sluoksnis, ir skaitytojas turi dėti nemažai pastangų, kad eilėraščius „atrakintų“. Tačiau, pasak poeto, knygoje yra vėjo, gyvybės, byrančių žiedlapių, mirštančių ir gimstančių – tokius eilėraščius galima suvokti ir be konteksto.

Maironio skaitymai. Dauguma skaitymų įrašyta šių metų Vilniaus knygų mugėje. Laidos dalyviai ragino atrasti Maironį iš naujo, atpažinti jo kūryboje sau asmenišką ženklą. Po vieną kitą eilėraštį paskaitys literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kunigas Julius Sasnauskas, aktorė Aldona Vilutytė, Vilniaus gimnazistai Laurynas Jurgelis ir Karolis Liutkevičius, rašytojai Rolandas Rastauskas ir Vytautas Rubavičius.

Gytis Norvilas sako, kad jam artimesnė ne maironiškoji, o donelaitiškoji poezijos mokykla.

Knyga „Išlydžių zonos“, patekusi į Metų knygos rinkimų penketuką tarp poezijos rinkinių, išsiskiria bandymais irtis prieš masinės, bendrosios lietuvių poetikos srovę. Nors temos ir motyvai – mirtis, meilė, žaidimai – nereti šiuolaikinėje poezijoje, Gytis Norvilas įveikia bendrybes savitais paradoksais. Tai akivaizdu sprendžiant ir iš kelių laidoje perskaitytų eilėraščių.

Indrė Valantinaitė šiemet Poetiniame Druskininkų rudenyje pelnė Jaunojo jotvingio premiją už rinkinį „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“. Jos kūryboje pagrindinė yra meilės tema, susipinanti su pasakos poetinėmis parafrazėmis. Su jaunąja autore kalbamės apie poeziją, klausomės eilėraščių iš pirmojo rinkinio „Žuvim ir lelijom“ ir premijuotojo „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“.

Metų knygos rinkimuose – ir Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos rinkinys „Greitaeigis Laiko liftas“. Tai poetinė kelionė aplink vidinį pasaulį kalbos greičiu; eksperimentuojant skaidomi žodžiai, parodant, kiek daug gali reikšti viena raidė ar vienas žmogus.

Laidoje girdėsime Tautvydos Marcinkevičiūtės skaitomus ir komentuojamus eilėraščius, matysime jų formos įvairovę nuo eilėraščių proza, tradicinio eiliavimo pavyzdžių iki haiku.

„Mane, gal šešiametį vaiką, tėvas veža dviračiu per Žemaitijos kalveles, aplink siūbuoja javai, saulė prie laidos, ir netikėtai jis ima deklamuoti eilėraštį. Buvo taip gražu!“ – savo pirmą sąmoningą susitikimą su poezija prisimena istorikas Algimantas Kasparavičius. Algimantas Kasparavičius skaitys ir komentuos H. Radauską, A. Mackų, E. Mieželaitį, T. Venclovą ir kitus savo pamėgtus poetus.

Dažno poeto skaitymuose vis pasitaikydavo eilėraščių, skirtų amžinybėn iškeliavusių plunksnos brolių ir seserų atminimui. Sudėjus juos į krūvą, skleidžiasi savotiški dialogai tarp esančių ir buvusių, tarp klausančių ir atsimenančių. Girdėsime Jono Kalinausko ir Lauryno Katkaus paskyrimus Jurgiui Kunčinui, Donaldo Kajoko ir Leonardo Gutausko Sigitui Gedai dedikuotus eilėraščius, Vytautas Rubavičius prisimins Algirdą Verbą, Algimantas Baltakis savo eilėse paminės bent kelis mirusius poetus, savo bičiulius.