Kasdien nuprausę veidą, burną nusišluostę rankšluosčiu pradeda dieną. Mums tai įprastas veiksmas, tačiau senosios paveldėtosios kultūros požiūriu tai reiškia, kad taip jis tampa švariu, šviesiu, nuvalytu nuo nakties apnašų veidu. Tad laida ir pasakoja apie šių dienų akimis paprastą, kasdienišką, o tradicinei kultūrai daugiasluoksnį, buitinių, apeiginių, simbolinių, sakralinių prasmių įkrautą daiktą – rankšluostį, žinoma, namų darbo austinį rankšluostį.
Apie jį sužinoti padeda lietuvių liaudies tekstilės tyrinėtoja, Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja, dr. Dalia Bernotaitė Bieliauskienė. Pirmojoje laidoje daugiau dėmesio skiriama išorinėms rankšluosčio ypatybėms.