Dievas myli visus vienodai. 

Jis myli kai duoda ir … kai … atima. 

Tai mums sunkiai suvokiama, nes meilę ir geranoriškumą suprantame tik kaip davimą ir leidimą. Kiekvieną ‘ne’ ir kiekvieno trukdžio nepašalinimą priimame, kaip asmeninį įžeidimą. 

Tačiau netektis, santykyje su Jėzumi, yra galima palaima, panašiai, kaip palaima be Jo - yra galimas prakeikimas. 

Nepasiduokime kūniškam troškimui kaltinti visus, net ir Dievą, savo atgailos ir nusižeminimo sąskaita. 

Geriau, pasirinkite drąsinti ir įkvėpti. 

Pasirinkite net ir netektyse įžvelgti Dievo veikimą ir vedimą palaimos link. 

Tapkite rėmėjais

https://contribee.com/sventas-laikas

Gyvenimą labai lengva traktuoti, kaip augimą pažinime, kaip žinių kaupimą bei jų naudojimą savo tikslams. 

Tačiau savo kailiu patyrus neteisingumą ir nemeilę, realybę pradedame traktuoti kiek kitaip. 

Tada pradedame geriau suvokti subtilų meilės ir tiesos ryšį, bei savo atsakomybę prieš šias amžinąsias vertybes. 

Lengva kalbėti apie gyvenimą tik iš pažinimo perspektyvos.

Tačiau apaštalas Paulius rašė, jog ‘pažinimas išpučia, bet meilė ugdo’ (1Kor. 8,1).

Tikrąjį gyvenimą atrandame save priėmę, kaip dalį glaudžiai susijusios sistemos, kurią vadiname visuomene ir atradę Dievą, kaip nesibaigiantį tiesos ir meilės šaltinį - nuolat laiminantį ir maitinantį.

Tapkite rėmėjais

https://contribee.com/sventas-laikas

Jėzaus palyginime apie gerąjį samarietį mes stebime neįvardintus žmonių motyvus, kurie vaizdžiai pasireiškia jų elgesyje. 

Vieni, matydami prislėgtąjį galvojo jei aš sustosiu, kas nutiks man.

Tačiau, gailestingas samarietis galvojo, jei aš nesustosiu, kas nutiks tam vargšui žmogui.

Šie du požiūriai yra seni kaip pasaulis.

Šie du požiūriai yra skirtingi, kaip tamsa ir šviesa. 

Ir šios dvi pasaulėžiūros skiria šviesos ir tamsos vaikus. 

Pasiduodami savanaudiškumui, saugome savo kailį ir aukojame kitus. 

Pasiduodami meilei, aukojame savo gerovę ir gelbstime kitus.

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Visa krikščionybė yra įkvėpta Jėzaus laisvanoriška auka dėl žmogaus ir Dievo misija šiame pasaulyje. 

Jėzaus gyvenimas ir auka atskleidžia, kad savanorystė - yra auka dėl kito gerovės. 

Rinkdamiesi savanorystės kelią tikintieji renkasi ir kryžiaus kelią vedantį į mirtį.

Tebūnie tai ne fizinė mirtis.

Kiekvienas atsiliepimas į kito žmogaus reikmę ir kiekvienas meilės darbas yra savotiška mirtis sau vardan kito.

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Dievas primena, kad tėvų netinkama įtaka vaikams gali būti jaučiama net iki ketvirtosios kartos. 

Ir kartais reikia, tikrai, tiek kartų, kad nuodėmė būtų suvokta ir išgyvendinta. 

Abraomo šeimos istorija yra vaizdingas šio dieviško apreiškimo liudytojas. 

Abraomo ir jo žmonos atsainus elgesys subrandino rūgščius vaisius jo anūkų gyvenimuose. 

Tačiau jo anūkas, Juozapas, šį nemalonų palikimą nusimetė, priėmęs Dievo malonę ir ja pasidalinęs su kitais. 

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Gera žinia yra ta, jog žmogus savo vidų GALI susitvarkyti.

Tačiau Jėzus primena, jog žmonijos problema nėra negebėjime augti ir tobulėti. 

Ne. 

Mūsų mūsų silpnoji pusė nėra noro ar pastangų stoka. Mūsų’Achilo kulnas’ yra nesugebėjime geras permainas išsaugoti.

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Susitikimas su Dievui gali įvyki naktį, aplinkiniams nematant, ir likti iki galo nesuvokta paslaptis. 

Tačiau pasekmės šio susitikimo yra matomos dienos šviesoje. 

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Senajame Testamene žmonės yra net 43 kartus raginami ‘Laukti Viešpaties’.

Dievui sukūrus laiką, buvo sukurtas ir laukimas. 

Na, o atėjus nuodėmei prasidėjo ir kova su laukimu. 

Kuo žmogus daugiau pasiekęs ar aukščiau pakilęs visuomenė laipteliais, tuo didesnis yra lūkestis, jog laukti reikės mažiau - būsi aptarnaujamas greičiau, jei esi išrinktas, atpažįstamas ar sumokėjęs daugiau. Galų gale, kas nenori stoti į greičiau judančią eilę oro uoste.

Dažniausiai laukiame daiktų ar paslaugų.

Labai dažnai, panašių dalykų tikimės ir iš Dievo. 

Tačiau ne vienas ir nusivilia Juo, nes laukti Viešpats prašo ne to. 

Tapkite rėmėjais:

https://contribee.com/sventas-laikas

Mūsų dienomis esame ypatingai jautrūs bet kokioms smurto apraiškomis,  bet kokiai prievartai - politinei, ekonominei, karinei, psichologinei, fizinei ar dvasinei.

Tačiau nelabai žinome, o kokia gi yra alternatyva? 

Na, gal ir žinome.

Tačiau cituojant Simon Sinek, ‘kultūra mūsų strategijas suvalgo pusryčiams’.

Kaip atrodo gyvenimas be prievartos?

O svarbiausia, iš kur gauti jėgų gyventi taip, kad seni įpročiai ir aplinkos įtaka ‘nesuvalgytų pusryčiams’ mūsų pasiryžimo? 

Jėzus atėjo mums parodyti kitą kelią bei išmokyti gyventi be prievartos.