Šviesi ateitis

Šviesi ateitis

By LRTScience
Download on the App Store

Šviesi ateitis episodes

  • Kišenėje telpančios inovacijos: kaip išmaniaisiais telefonais naudosimės ateityje?
    Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori vartotojas, ir ko galime tikėtis ateityje? Laidoje tai apžvelgiame su technologijų ekspertais.

    Ved. Karolina Panto
    37 min
  • Kodėl Marsas raudonas ir kodėl nereikėtų gerti vandens iš plastikinių buteliukų
    Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.

    Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau apie mikroplastiką pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkės Violeta Kaunelienė ir Dalia Jankūnaitė.

    Lietuvos mokslo premija paskirta ir mokslininkams už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną. Apie tai – taip pat laidoje.

    Ved. Karolina Panto
    35 min
  • Holodomorą tyrinėjanti istorikė: karas pakeitė Ukrainos mokslininkų kasdienybę
    VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie jos tyrimus ir Ukrainos mokslininkų iššūkius bei kasdienybę vykstant karui – pokalbis laidoje.

    Tęsiame pažintį ir su Lietuvos mokslo premijų laureatais. Humanitarinių mokslų srityje premija skirta istorikei Tamarai Bairašauskaitei už visuomenės ir imperijos 19-ame amžiuje tyrinėjimus.

    Ved. Karolina Panto
    28 min
  • Laikas prie ekranų: grėsmės ir galimybės
    Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akvile Alauskaite.

    Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Laidoje – pažintis su VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų komanda, kuriai paskira premija gamtos mokslų srityje už darbus su baltymų struktūromis.

    Ved. Karolina Panto
    30 min
  • Kaip veikia DI pokalbių robotai ir įdomūs radiniai Bennu asteroide
    Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio intelekto specialistas Mantas Lukauskas.

    Antroje laidos dalyje su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku apžvelgsime naujienas iš kosmoso – radinius iš asteroido Bennu, bylojančius apie svarbiausius gyvybės statybinius blokus; ir tikimybę, kad į Žemę 2032 m. gali rėžtis asteroidas (p.s. tikimybė labai maža).

    Ved. Karolina Panto
    34 min
  • „DeepSeek“ fenomenas ir mados technologijos: ne tik lemputės ir ananasai
    Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?

    Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologijų pradžia siejamos lemputės ir ananasai? Kaip inovacijos padeda prisitaikyti prie klimato iššūkių ar net išsaugoti tradicinius amatus? Išgirsite ir ateities prognozes – Odeta Jacė mano, kad kitąmet keisis skaitmeninio apsipirkimo potyriai, o štai virtualios realybės scenarijus šiandien vis mažiau palankus visiems.

    Ved. Karolina Panto
    40 min
  • Apie superkompiuterius ir bandymus aptikti Alzheimerio ligą anksčiau
    Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys.

    Taip pat laidoje – pokalbis su šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje stažuotę atliekančia Urte Venclovaite. Dar būdama Lietuvoje, Urtė dirbo VU Gyvybės mokslų centro Amiloidų tyrimo sektoriuje – mes su ja ir pasikalbėjome apie amiloidus, baltymų svarbą ir kaip jie tiriami siekiant anksčiau aptikti Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų požymius.

    Ved. Karolina Panto
    41 min
  • Kodėl alkoholis didina vėžio riziką?
    JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.

    Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.

    Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?

    Ved. Karolina Panto
    33 min
  • Kodėl moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos?
    „Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.

    Ved. Karolina Panto
    34 min

About Šviesi ateitis

From the publisher's feed

Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias…