Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir apie futuristinius scenarijus – galbūt ateityje internete naršysime tik savo smegenimis. Kaip veikia smegenų implantai, kokie iššūkiai kyla juos pritaikant žmogui ir kokios galimos ateities vizijos - pokalbis su VU neuromokslininke dr. Urte Neniškyte.

Ved. Karolina Panto

Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radinys, siekiantis 70 mlrd. tonų, yra tik vos mažesnis už pasaulinius išteklius, teigia Vilniaus universiteto paleontologas, geologas profesorius Andrejus Spiridonovas. Visgi, daliai tyrėjų pačioje Norvegijoje abejojant, ar tokį kiekį išgauti realu ir kada tai apskritai galėtų įvykti, mokslininkų komandos ieško alternatyvų fosfatinėms trąšoms. Viena jų - bioanglis, gaunama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Apie tai išsamiau kalba Vokietijos Karlsrūhės universiteto biologė profesorė Natalia Requena.

Ved. Karolina Panto

Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos – automatizuotos stotys, skaitmeninės galimybės, pastaraisiais metais kai kur ir dirbtinis intelektas. Visgi, nors technologijos užima didelę dalį orų prognozių sudaryme, žmogaus jos nepakeis, sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Apie technologijų panaudojimą prognozuojant orus ir kaip per laiką keitėsi prognozavimo metodai su juo kalbamės laidoje.

Ved. Karolina Panto

Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai įvardijama kaip svarbi ateities sveikatos sistemos dalis ar net trečioji medicinos revoliucija. Tačiau diskusijos neatsiejamos nuo svarbių klausimų, kaip užtikrinti duomenų apsaugą, ir kitų bioetinių dilemų. Apie tai laidoje daugiau kalbamės su biomedicinos mokslų daktare Rita Bandariavičiūte ir medicinos genetike Aiste Vitkūnaite.

Ved. Karolina Panto

Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė. Žinoma, tam reikalingas kitų mokslinių sričių suteikiamas kontekstas. Laidoje su mokslininke kalbame apie sudėtingą darbą, siekiant iššifruoti senovės DNR, ir kokie atsakymai į šiuolaikinius iššūkius gali slypėti genome bei kaip juos tinkamai perskaityti. Taip pat diskutuojame, kodėl lietuviai taip gerai virškina riebalus ir turi stiprų imunitetą bei ką žmonijos evoliucijai reiškia tai, jog šiandien ne genai prisitaiko prie aplinkos, o aplinka prie genų?

Ved. Karolina Panto

Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro celes arba bioceles – energijos šaltinius, kurių veikimas paremtas mielių išskiriama elektros energija. Pati idėja nėra nauja, tačiau, kaip teigia mokslininkai, Lietuvoje plėtojama technologija šiuo metu pasiekusi didžiausią efektyvumą pasaulyje. Ekspertai priduria, kad tai gali būti perspektyvu žemės ūkyje ir valant namų ūkių nuotekas, be to, pasitarnauti mūsų šaliai ir kaip alternatyvus atsinaujinantis energijos šaltinis. Daugiau apie vystomą biocelių technologiją – laidoje.

Ved. Karolina Panto

Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Mėnulio kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, gyvenimas Mėnulyje nebūtų toks gražus, kaip gali atrodyti – dėl neįprastų sąlygų reikėtų gyventi užsidarius po storais gaubtais, o paties Mėnulio paviršiaus turbūt net nematytume. Laidoje – pokalbis su mokslininku apie naujausius Žemės palydovo tyrimus ir galimą žmonių gyvenimą jame.

Ved. Karolina Panto

Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Atsakymų į tai kosmose jau kurį laiką ieško ir galingieji Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai. Daugiau apie jų galimybes, ypatumus ir astrofizikų lūkesčius kalbamės su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais dr. Vidu Dobrovolsku ir dr. Renata Minkevičiūte.

Ved. Karolina Panto

Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų išbando virtualios aprangos galimybes. Ekspertai sako, kad tradicinės mados tai nepakeis, tačiau neabejotinai papildys unikaliomis patirtimis ir padės mažinti tekstilės taršą. Visgi, klausimų dėl elektroninės taršos išlieka, taip pat – ar vartotojai pasiryžę mokėti už virtualų drabužį tiek pat, kiek ir už tikrą? Apie skaitmeninę madą laidoje kalba Kauno technologijos universiteto Gamybos inžinerijos katedros docentė, mados inžinierė dr. Kristina Ancutienė ir Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universiteto Skaitmeninės mados magistro studijų kurso lektorė Emily Shahaj.

Ved. Karolina Panto

Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nebėra fantastika - jos jau galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Laboratorijose užgimsta ir daugiau mums įprastų produktų alternatyvų - laidoje apie tokiu būdu auginamą kavą pasakoja eksperimento autorius Heiko Rischeris iš Suomijos VTT techninių tyrimų centro, o apie plastiko atliekų perdirbimą į vanilės skonio ledus kalba Edinburgo universiteto biotechnologė Joanna Sadler. Su jais ir KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriumi Petru Rimantu Venskutoniu kalbame apie maisto ateitį ir laukiančius iššūkius.

Ved. Karolina Panto