Pastaruosius kelerius metus sparčiai augo dėmesys tvarumo temai ir atsakingam investavimui, kuris prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Nors geopolitiniai neramumai ir energetinė krizė prioritetus kiek pakoregavo, tačiau pensijai kaupiantiems gyventojams tvarumo kryptis išlieka aktuali. Kone pusė (46 proc.) šalies gyventojų nurodo, kad jiems svarbu, jog pensijai kaupiamos jų lėšos būtų investuojamos tvariai, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Spalis didesnės rizikos investicijoms buvo labai nepastovus, tačiau teigiamas mėnuo. Pasaulio akcijų rinkos eurais pabrango beveik 5 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). JAV ir Europos akcijų grąžai eurais pasiekus beveik 7 proc., besivystančių šalių rinkose (-4 proc.), ir ypač Kinijoje, tęsėsi akcijų išpardavimas. Vyriausybių obligacijų pajamingumas toliau didėjo, JAV pajamingumo kreivė pakilo 22 baziniais punktais. Vokietijos pajamingumo kreivė suplokštėjo ir artėja prie lūžio taško. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo 18 bazinių punktų, o 10 metų trukmės – 3 baziniais punktais. Didžiąją mėnesio dalį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu išliko žemesnis už paritetą ir tik šiek tiek pabrango (0,8 proc.).

Dar kiek daugiau nei prieš savaitę FTX buvo laikoma trečia pagal dydį kriptovaliutų birža pasaulyje, o jos vertė geriausiais laikais siekė 32 mlrd. JAV dolerių. Biržos įkūrėjas Semas Bankmanas-Friedas per trejus biržos veiklos metus sugebėjo pritraukti daugybę garsių investuotojų iš viso pasaulio. Į dienos šviesą iškilus biržos likvidumo problemoms, FTX žetonų vertė nukrito daugiau kaip 90 proc., o lapkričio 11 d. platforma paskelbė apie savo bankrotą. Kriptovaliutų investuotojų prarastų lėšų suma gali siekti apie 10 mlrd. JAV dolerių.

Komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Maistą lietuvių namų ūkiai išmeta vis dar per dažnai – tai rodo tęstinis „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Kaip ir anksčiau, daugiausia maisto išmetama po šeimos švenčių, o namuose itin netausojami vaisiai ir duonos gaminiai. Maisto vartojimo įpročiams COVID-19 pandemija bei išaugusi infliacija ryškios įtakos neturėjo, ir specialistai sako, kad pozityvius pokyčius stabdo žinių apie maisto švaistymo žalą trūkumas.

Ilgą laiką globalizacija atrodė kaip neginčijama pasaulio ekonomikos augimo prielaida. Tačiau pandemija parodė tikrąjį globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą, o Rusijos pradėtas karas Ukrainoje greičiausiai paskatins neišvengiamą jų peržiūrėjimą visame pasaulyje. Lietuvos verslui tai gali būti galimybė dar labiau įtvirtinti ar net išplėsti savo eksporto apimtis. Kokie veiksniai galėtų įgalinti mūsų šalies verslo sėkmę?

Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko. Kaip to išvengti ir kokie yra pagrindiniai geros kredito istorijos palaikymo principai?

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas .

🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Diskusijoje dalyvauja: Andrius Šuminas, „Swedbank” Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas, Sigita Pranckėnaitė, Investuotojų asociacijos valdybos narė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos doktorantė ir Vytautas Matulevičius, komunikacijos agentūros „Bosanova” vadovas.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.

🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Dažnai sakoma, kad priešingybės traukia, tačiau kai partneriams poroje yra būdingas visiškai skirtingas finansinis elgesys ir požiūris į finansų valdymą, anksčiau ar vėliau kils keblumų. Kaip atskleidžia JAV atlikti tyrimai, finansiniai klausimai yra viena dažniausių porų ginčų priežasčių ir antra dažniausia skyrybų priežastis. Kokius klausimus reikėtų aptarti prieš pradedant gyventi kartu, kad naujas gyvenimo etapas neapkarstų dėl skirtingo požiūrio į finansus?

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.