Swedbank Lietuvoje

Pastarosios dvi savaitės akcijų rinkose – ne pačios pozityviausios. Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai per pastarąsias savaites buvo spaudžiami rinkose dominavusių pardavėjų. Pagrindinės priežastys: neramumai Artimųjų Rytų regione, nuvylę didžiausių JAV įmonių trečio ketvirčio rezultatai bei toliau kylantis ilgo laikotarpio JAV iždo vertybinių popierių pajamingumas.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.

Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

„Baltos lūpos, blyškus veidas / Šviesos dingo, dienos trumpos / Sunkiai sekasi mokėti nuomą“, – vienoje iš savo dainų dainuoja Ed Sheeranas. Paskutinę spalio dieną, švęsdami Šiurpnaktį (angl. Halloween), Lietuvoje galime savaip interpretuoti vieno garsiausių pasaulio atlikėjų dainos tekstą – veidus išsidažę vaikai ar suaugusieji, trumpos dienos, ilgos naktys ir galimi finansiniai sunkumai. Tačiau ar tikrai šalies ekonomika žada mus ir toliau šiurpinti bei kaip susijęs Ed Sheeranas ir infliacija?

Komentuoja „Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Po keturis mėnesius trukusio investavimo eksperimento savo investavimo kelionę tęsiu toliau. Rugsėjo mėnesį nepirkau jokių naujų investicinių priemonių, aktyvios buvo tik periodinio investavimo sutartys. 

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai ieško tvaresnių maisto produktų, gėrimų ir buities prekių, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tačiau daugiau reikšmės siekiant mažinti poveikį aplinkai lietuviai teikia savo įpročiams, pavyzdžiui, vartojimo mažinimui ar atliekų rūšiavimui. 

Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Nors finansavimosi paklausa, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjusi, augo tiek verslo, tiek ir privačių klientų paskolų portfelis; bendrovių ateities lūkesčiai yra atsargūs, tačiau jos tęsia ir aktyviai įgyvendina atsinaujinančių energetikos išteklių projektus, kiti sektoriai taip pat rodo finansavimosi poreikį; indėlių portfelis didėjo – toliau stebimas gyventojų alternatyvių investavimo produktų poreikis. 

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl 70 mln. eurų finansavimo. Skiriamas overdrafto limitas bus naudojamas apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti, užtikrinant „Ignitis grupės“ likvidumą.

Pasauliniuose pensijų fondų valdytojų apdovanojimuose „P&I WorldPensionSummit 2023“ Lietuvoje veikiantis II pakopos pensijų fondas „Swedbank Pensija 1975-1981“ pripažintas vienu geriausių investicijų valdymo kategorijoje. Antroji vieta „Swedbank“ valdomam pensijų fondui skirta už ilgalaikius investavimo rezultatus ir tvarių investicijų kryptį.

Nors aplinkos taršą dažniausiai siejame su pramone, transportu, žemės ūkiu, atliekų perdirbimu ir panašiais procesais, visi veiksmai, kuriuos atliekame virtualioje erdvėje, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.