Swedbank Lietuvoje

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Baltijos šalių biržų apyvarta per pastarąjį ketvirtį sudarė apie 111 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 6 proc. Tai mažiausias ketvirtinis kritimas nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio. Be to, rugsėjo mėnesį apyvarta Baltijos šalių biržose jau buvo 17 proc. didesnė nei prieš metus, o kelios įmonės sugebėjo investuotojus nustebinti itin gerais rezultatais ir iš karto pritraukė jų susidomėjimą.

Komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Nuo 1 iš 100 prieš šešetą metų prie 1 iš 10 šįmet – taip pasikeitė kišenpinigius pavedimu į banko sąskaitą gaunančių 7–10 m. amžiaus vaikų skaičius, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. amžiaus gyventojų apklausa. Tačiau pradinukai – ne vienintelė vaikų amžiaus grupė, kuri kišenpinigius dažniau gauna skaitmeniniu pavidalu. Ką būtina aptarti su atžalomis prieš joms gaunant mokėjimo kortelę ir kišenpinigių joje?

Savaitgalį kilus kariniam konfliktui Izraelyje, jau dabar matome, kad tai lems ne tik  sugriautus pastatus ir sunaikintą infrastruktūrą, bet ir milžiniškus žmogiškuosius nuostolius. Tai taip pat paveiks pasaulio tiekimo grandines ir žaliavų, ypač naftos, kainas. Nors Lietuvoje esame toli nuo konflikto, šių įvykių atgarsius, panašu, netrukus pajusime ir mes.

Rugsėjis finansų rinkose prasidėjo laukimu, o mėnesio viduryje, po centrinių bankų pinigų politikos posėdžių, nuotaikos pakrypo neigiama linkme. Pasaulio akcijų rinkos eurais smuko 1,7 proc., o didžiausias išpardavimas vyko JAV akcijų rinkoje (-2,4 proc. eurais). JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pakilo 2,5 proc., todėl rezultatas doleriais buvo gerokai prastesnis. 

Su kokiu protingu žmogumi pasitarei? Tokį ironišką mamos klausimą išgirdo Indrė Mikeškaitė, kai artimiesiems pasakė metanti teisininkės darbą ir sukanti į prekybą drabužiais. Rizika pasiteisino – per penkerius metus Indrė su partneriu Tautvydu Eliošiumi spėjo įsukti savo prekės ženklą „Mur mur“. Neišvengta ir klaidų, apie kurias moteris atvirai kalba. Kai kurias jų ištaisyti padėjo profesionalių patarėjų žvilgsnis iš šono.

Alytiškis Mindaugas Kanapickas gimtajame mieste jau beveik penkiolika metų vysto verslą, kurį pradėjo visai neplanuotai, paskatintas krikšto tėčio. Į elektros prekių parduotuvę užsukę klientai viską gauna iš vienų rankų: nuo reikalingų elektros prekių iki įvairiausių jų sistemų montavimo paslaugų ir konsultacijų.

ES kalbant apie vis naujus tvarumo reikalavimus verslui ir poreikį geriau suprasti poveikį visoje tiekimo grandinėje, įmonių veiklos pokyčiai atrodo neišvengiami. Tačiau ar Lietuvos verslas jiems jau subrendo? Šalies įmonių apklausa rodo, kad bent pusė jų realų pokyčių poreikį tvarumo srityje jaučia jau šiuo metu arba mano, kad toks poreikis iškils per ateinančius dvejus metus. Be to, į tvarumo pokyčius verslas žvelgia ne tik kaip į reikalavimų nulemtą prievolę, bet ir kaip į būdą geriau atliepti besikeičiančius vartotojų lūkesčius. 

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos.

Asmeninių ir verslo finansų valdymas turi bendrą vardiklį – siekiant juos valdyti sėkmingai, ir vienu, ir kitu atveju svarbus kruopštus biudžeto planavimas, jo sekimas, gebėjimas išsikelti ir siekti ilgalaikių tikslų. Vis dėlto, egzistuoja ir tam tikrų skirtumų. Ką svarbu žinoti ir kaip pasirūpinti verslo finansų sveikata, atsako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.