Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir technologinius sprendimus – bet vis tiek formuoja kūno estetikos suvokimą.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Iš pirmo žvilgsnio balti marškiniai atrodo kaip neutralus ir kasdienybėje beveik nepastebimas drabužis. Tačiau jų istorijoje atsispindi šimtmečius kitusios idėjos apie kūno higieną, statusą, darbo pobūdį, lytį ir galią. Nuo senovės pasaulio iki šiuolaikinių biurų, nuo aristokratijos iki minimalizmo – balti marškiniai išliko vienu svarbiausių Vakarų aprangos kultūros elementų. Šis vasaros ciklo epizodas – tai nuoseklus žvilgsnis į marškinių istoriją nuo senovės Egipto iki šių dienų mados ir Holivudo.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie aprangos istoriją, sudėtinga rasti kitą drabužį, kurio kultūrinė, ekonominė ir simbolinė reikšmė būtų prilygstama džinsams. Mada paprastai remiasi nuolatiniu pokyčiu, tačiau džinsai yra išskirtinis atvejis. Per pusantro šimtmečio jų konstrukcija iš esmės nepasikeitė, nors keitėsi visuomenės, ekonomikos modeliai ir net pačios mados samprata. Tai leidžia į džinsus žvelgti ne tik kaip į aprangos elementą, bet ir kaip į vieną svarbiausių moderniosios materialinės kultūros artefaktų. Ši laida - tai žvilgsnis į turtingą džinsų dizaino ir kultūrinio simbolizmo istoriją.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kiek ironiška, kad nuolat pasakojant apie mados istoriją bei dizainerius retai kada tenka prisiliesti prie pačios dizaino sąvokos, jos reikšmės ir net santykio tarp pramonės poreikių ir socialinės misijos. Tad kas išvis yra dizainas ir kada jį galime laikyti geru? Kodėl dizainą dažnai vertiname tik pagal estetines savybes ir pamirštame, kad į dizaino formulę reikėtų įrašyti ir empatiją?

Apie tai – pokalbis su dizainere, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare, specialiąja Alice Rawsthorn knygos „Dizainas kaip požiūris“ lietuviško leidimo redaktore Aurelija Slapšyte.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sulaukus kaip niekada daug jūsų klausimų, teko parengti net du „Tendencingai“ epizodus, skirtus įdomiausioms mados dilemoms. Paskutinis šio pavasario epizodas skirtas klausimams, susijusiems su mados dizainu chaotiškais geopolitikai laikais, mados namų bei nuomonės formuotojų įtakos žaidimais, mados žurnalų ateitimi bei kūrybinėmis krizėmis. Beje, laidą baigia itin įdomus pamąstymas: jei po 500 metų archeologai rastų tik mūsų drabužius, kokią klaidingą išvadą apie mus jie padarytų?

Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ketvirtojo „Tendencingai“ sezono pabaiga skiriama įdomiausiems auditorijos klausimams. O jų šiemet kaip niekada daug: nuo dvejonių, ar chaotiškais laikais verta rinktis kamufliažo raštą, iki klausimo apie tai, kiek atviri bei liberalūs naujienoms turėtų būti mados kritikai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Nors į filmą „Ir Velnias dėvi Prada 2“ būtų galima žiūrėti tiesiog per patogią estetikos prizmę, filmo scenarijus atskleidžia gerokai daugiau: tai ir mados autoritetų saulėlydis, ir korporacijų aukso amžius, ir, deja, vis dažnesnės kalbos apie ultra–greitosios mados įsigalėjimą. Tad kodėl po pirmosios dalies svajojome apie darbą mados pasaulyje, o antroji dalis šią svajonę brutaliai sužlugdo?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokacijų, nei, deja, pernelyg konservatyvių įvaizdžių, ne visai tinkamų svarbiausiai metų mados nakčiai.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paroda „Séance de Travail" Vienos muziejuje MAK yra pirmas sistemingas Helmuto Lango mados namų archyvo pristatymas visuomenei. Parodos pavadinimas, reiškiantis „darbo sesiją“, tiesiogiai atspindi Lango požiūrį į kūrybą ne kaip į baigtinį prabangos produktą, o kaip į nuolatinį eksperimentavimo, tobulinimo ir atnaujinimo procesą. Parodoje Vienoje lankiausi ir aš, laidos vedėja Deimantė Bulbenkaitė, tad vietoje lėktuvo ir muziejaus bilietų siūlau savo garsinį pasakojimą apie parodą, Lango karjeros vingius bei mados namų ateitį.

Ved. Deimantė Bulbenkaitė