Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi. Per visus praėjusius metus BTA savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. Eur. Šiems metams dar nepasibaigus sumos jau gerokai didesnės – didžiausius nuostolius daro liūtys ir gaisrai.

Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per dieną išvežiodamas prekes įveikia po kelis šimtus kilometrų. O visas pokalbis su juo skirtas mitams apie elektrinį sunkųjį transportą ir jo perspektyvas.

Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga Group“ generaliniu direktoriumi Mantu Agentu.

Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Kokiems sektoriams ir kodėl poveikis bus didžiausias, apie klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, poveikį energetikai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Swedbank“ analitike.

Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.

Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo tribūnoje“ sako energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek šis, tiek kiti numatyti projektai reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo.

Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.

„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė turi žinoti, kur nori investuoti, todėl kiekvienoje kryptyje suformuluoti ir aiškūs investicijų prioritetai. Išsamiau apie tai „Verslo tribūnoje“.

Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be technologijų neapsieisim. Todėl manome, kad yra tokių žmonių, ir norime, kad visi juos pamatytų,“ - „Verslo tribūnoje“ kalba rinkimų sumanytojos bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Mindaugas Rauba.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415 mln. Eur. Pagal ES priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.