Verslo tribūna

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms operacijos atlikti. Šie Vakaruose greitai populiarėjantys sprendimai jau domina ir Lietuvos verslą.

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes labai priklausomas nuo orų permainų. O šiemet dar prisidėjo ir karas Ukrainoje, iššūkiai dėl kartais pašokusių trąšų ir kilusių degalų kainų.

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove. Jos teigimu, norėdamas užtikrinti maisto prieinamumą, saugumą ir tvarumą, žemės ūkis turi didinti efektyvumą remdamasis mokslo pasiekimais, skaitmeniniais sprendimais, robotizacijos galimybėmis bei genų žirklių technologijomis. Šalia to, būtinas ir konstruktyvus žemės ūkio politikos formuotojų požiūris bei adekvatūs įsipareigojimai Lietuvos agrosektoriui Europos Sąjungos kontekste.

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip ypač sudėtingą. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki karo Ukrainoje pradžios, trąšų ir grūdų rinkos išgyveno kainų augimą. O karas šį procesą dar labiau paspartino: pasiekti visų laikų ir grūdų, ir trąšų kainų rekordai. Podkaste jis analizuoja kainų pokyčius ir įtaką agroverslo įmonėms, susijusiems verslams ir galutiniam vartotojui. Beje, G. Brazaitis akcentuoja, kad Lietuva žemės ūkio produkcijos nepritrūks – esame šalis eksportuotoja.

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius Gegeckas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas ir mikrobiologinių produktų gamintojos UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas.

Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir didesnį išorinių bei vidinių grėsmių matomumą su šiomis paslaugomis Lietuvos paštui padėjo IT įmonė „Blue Bridge“. Žvilgsnį iš arčiau į Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugų pritaikymą bei rezultatus savo pasakojame siūlo Lietuvos pašto informacijos saugos ekspertas Gintaras Bertašius ir „Blue Bridge“ Saugumo operacijų centro vadovas Povilas Kaminskas.

Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo sprendimų ar paslaugų įsigijimo. Viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių tokį tikslų planavimą – tai įsilaužimo testavimai, imituojantys kibernetinę ataką. Tiesa, šiandien rinkoje egzistuoja didelis tokių paslaugų pasirinkimas, tad apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią įsilaužimo testavimą pasakoja „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas, vienas iš „Blue Bridge“ 3 saugumo žingsnių modelio kūrėjų.

Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.

Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.

Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos reikalaujama ne tik iš organizacijos, kurios duomenys pavogti, bet ir iš tų, kam duomenys priklauso, dažniausiai – klientų. Šiame podkaste „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas pasakoja apie naująją taktiką, įvardina pagrindinius piktavalių motyvus vogti duomenis bei pasiūlo 3 paprastus žingsnius, padedančius sumažinti tokių vagysčių rizikas.