Apie alternatyvias istorijas kalbamės su istoriku dr. Simonu Jazavita. Kas būtų, jei Mindaugo dinastija nebūtų nutraukta žudynėmis arba jei turėtume Mindaugą II tarpukario Lietuvoje? O jei karūną būtų spėjęs gauti Vytautas? Ir kodėl dabar norime Vytautą skelbti karaliumi?

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai" pristato – žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija". Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu.

Jau dešimtmetį stebime nerimą keliančią tendenciją: gimstamumo rodikliai nuosekliai mažėja, o emigracijos srautai, nors ir svyruojantys, ilgą laiką viršijo grįžtančiųjų skaičių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti dar 20-30 procentų. Tai reiškia ne tik mažėjančias eiles mokyklose ar tuštesnes kaimo sodybas – tai neišvengiamai palies pensijų sistemą, darbo rinką, sveikatos apsaugą ir net mūsų, kaip valstybės, ekonominį bei socialinį gyvybingumą. Tiesa, Lietuva ne vienintelė išgyvena demografijos krizę. Japonija, Kinija, Vokietija ar Italija lygiai taip pat suka galvą, kaip stabilizuoti padėtį.

Taigi, kodėl daugelyje pasaulio šalių įžvelgiama demografinė krizę? Ar yra sprendimų kaip suvaldyti mažėjančios populiacijos tendenciją? Kokių sprendimų reikia padėčiai stabilizuoti?

Apie tai diskutuosime su Vilniaus universiteto ekonomikos docentu daktaru Algirdu Bartkumi ir Vilniaus universiteto docentu Daumantu Stumbriu.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie tai kalbėsime su neuroedukatore, Geštalto terapeute Rasa Kašete.

Naujausioje „Mano trejetas" laidoje – tradicinių amatų meistrė Adelė Bražėnaitė-Gančierė, kuri ne tik pristato tris ją žavinčius liaudies meno kūrinius, bet ir dalinasi savo patirtimi. Adelė svarsto, ar bėgant metams liaudies kūryba gali keistis.

Laidą „Mano trejetas“ remia Medijų rėmimo fondas.

Liepos 6-ąją minime Mindaugo karūnavimo dieną. Šis istorinis įvykis mums svarbus – jį vadiname Valstybės diena. Istorija primena mums didingą praeitį, kai buvome didelė galinga valstybė. Mums taip svarbu turėti karalių, kad reikalaujame karaliumi paskelbti ir Vytautą Didįjį.

O koks iš tikrųjų mūsų santykis su valdovais? Kiek valdovai mums buvo svarbūs tuomet ir dabar?  

Diskutuoja istorijos ir pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas ir istorikas Tomas Baranauskas. 

Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Naujų automobilių gamintojai neriasi iš kailio norėdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Automobilių jėgainės ir išmaniosios technologijos yra labai panašios, o štai dizaino galimybės skiriasi. Kokių emocinių marketingo triukų imasi gamintojai?

Apie tai kalbėsime su komunikacijos ir marketingo specialistu Mindaugu Plukiu.

Laidos autorius verslininkas Augustinas Rakauskas sako, kad yra labai svarbu suvokti dėsnį, kad norint išspręsti asmenines problemas, reikia pradėti rūpintis kitais.

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – koučingo specialistas, mokymo programų autorius, lektorius Povilas Petrauskas. Kalbamės apie tai, kaip kinta požiūris nuo „aš" iki „mes" įmonėje, naudodamiesi pirmąja Augustino Rakausko knyga „Verslumo dvasia".

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Daugiakalbiškumas yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) teisių chartijoje įtvirtintų principų – Bendrijoje oficialiomis pripažįstamos 24 kalbos, kuriomis piliečiai gali kreiptis į ES institucijas ir sulaukti atsakymo ta pačia kalba. Taip pat į visas oficialias kalbas verčiami teisės aktai, kiti dokumentai, savo gimtąja kalba gali kalbėti Europos Parlamento (EP) nariai, jų pasisakymai yra verčiami į minėtas oficialias kalbas.

Vis tik, kalba nėra monolitas. Prieš šimtą metų lietuvių kalba skambėjo kiek kitaip nei šiandien. Keičiantis metams, keičiantis pasauliui, kinta ir kalba – jai įtaką daro ir užsienio kalbos, ir nauji bendravimo būdai, globalizacijos procesai.

Ar dėl to reikėtų nerimauti? Ar kyla rizika, jog mažiau vartojamos, mažesnių tautų kalbos ilgainiui išnyks? O gal vieną dieną visi kalbėsime viena „pasaulio kalba"? Apie tai – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto direktoriumi Dariumi Ivoška bei poliglotu, filosofu Gediminu Degėsiu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Ar santykiuose dar liko vietos kvailiojimui, spontaniškumui ir mažiems jūsų dviejų juokeliams? Kaip žaismingumas padeda kurti artumą ir kodėl kartais svarbu būti ne tik brandiems, bet ir gyviems? Apie tai – šios dienos komentare.

Šioje laidoje kalbamės su Robertu Nevecka – animacinių filmų kūrėju, kino režisieriumi, animatoriumi ir iliustratoriumi. Jis gerai pažįstamas trumpametražių filmų žiūrovams, o jo darbas „Sniego pastogė“ buvo nominuotas nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ bei įvertintas tarptautiniuose festivaliuose. Pokalbio metu gilinamės į animacijos kūrimo užkulisius, kūrybos procesą, taip pat – kaip jis atrado pomėgį kurti filmavimų aikštelės užkulisių iliustracijas, kurios sulaukė pripažinimo visame pasaulyje.