Perkant nekilnojamąjį turtą, dažnas viliasi, kad jo vertė ilgainiui tik augs. Tačiau ar visos lokacijos iš tiesų garantuoja sėkmingą investiciją? Į ką būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinkta vieta taptų ne tik namais, bet ir augintų savo vertę?

Šioje laidoje kalbėsime apie tai, kodėl kai kurios miesto vietos išlieka geidžiamos dešimtmečiais, o kitos greitai praranda patrauklumą. Aptarsime ir konkretų pavyzdį – Vilniaus centre įgyvendinamą projektą „Žygimantų 12", kurį jau dabar vertina ne tik dėl architektūros, bet ir dėl unikalios lokacijos.

Įžvalgomis dalinsis Inga Navickaitė, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Domė Group" vadovė.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Domė - namai nenuobodiems gyvenimo žanrams.

Pasibaigus egzaminams, abiturientai pradeda svarbiausią vasaros etapą – stojimą į aukštąsias mokyklas. Apklausos rodo, kad dauguma jų nerimauja dėl to, ar sukauptų balų pakaks įstoti į norimą studijų programą bei ar pavyks patekti į valstybės finansuojamą vietą.

Tačiau ar tikrai žemas konkursinis balas reiškia prastesnę studijų kokybę? Kaip nepasimesti tarp pasirinkimų ir išlaikyti ramybę šiame įtemptame procese? Kodėl taip svarbu turėti ne tik „planą A", bet ir „planą B"?

Apie tai kalbėsime su VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktore bei Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docente dr. Juste Rožėne.

Laidą „Ekspertai pataria" pristato VILNIUS TECH ir kviečia - įjunk drąsą keisti pasaulį!

Maistas nebūtinai gali simbolizuoti tik estetiką, gurmaniškumą ar tobulai sudėtą lėkštės kompozijcią. Kartais jis tampa nepatogia, provokuojančia ar net vulgaria reprezentacija, kuri priverčia ne tik išsišiepti, bet ir sužadinti alkį. Apie tai, kaip žaisti su maistu ne tik virtuvėje, bet ir kalbinėje išraiškoje, padeda atsakyti „Mangirdo virtuvėlės" autorius bei socialinių tinklų kūrėjas Mangirdas Šaparnis.

Kūryboje eksperimentuoti nevengiantis Tomas Vyšniauskas atviras: „Esu nišinis poetas ir tuo didžiuojuosi". Su poetu kalbame apie vidinę eilėraščio dramaturgiją, apie tekstą kaip priemonę ne teigti, o ieškoti priežasčių ir apie būtinybę rašyti – net jei nėra garantijos, kad kas nors perskaitys.

Laidą „Rašytojų svetainė“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šiandien sakom, kad Sąjūdyje dalyvavo visi, roko maršuose buvo visi, kaip ir visi stovėjo Baltijos kelyje, bet kiek iš tikrųjų Sąjūdis buvo masinis reiškinys, ar buvo alternatyvų ir kodėl Sąjūdyje beveik nebuvo moterų, pasakoja nepriklausomybės stipendijos laureatas dr. Kęstutis Bartkevičius.

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai" pristato – žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija". Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:

- M. Forsyth „Trumpa girtuoklystės istorija“: kaip, kur ir kodėl žmonės geria;

- H. Urban „Gerų naujienų galia": kaip sąmoningai rinktis informaciją;

- J. Gómez-Jurado „Raudonoji karalienė": netikėtų posūkių kupinas trileris;

- R. Greene „Žmogaus prigimties dėsniai": kaip elgesio modeliai lemia mūsų sprendimus?

Apie tai kalbėsime su studijos svečiais: gydytoja odontologe Sandra Butkiene ir gydytoju neurologu Valdu Butkumi.

Vakarų filosofijoje ilgą laiką vyravo požiūris, kad moralė ir sąmoningumas yra vien tik žmogaus prerogatyva, tačiau pastarųjų dešimtmečių tyrimai ir diskusijos skatina mus permąstyti šią tradicinę poziciją. Gyvūnų gebėjimas jausti, ir patirti skausmą bei priimti sprendimus kelia klausimus apie jų moralinį statusą ir mūsų atsakomybę kaip sąmoningų būtybių. Nusistovėjęs požiūris keičiasi, ir vis daugiau mąstytojų teigia, kad gyvūnai nėra tik išorės objektai – jie yra subjektyvios būtybės, turinčios moralinio subjektiškumo bruožų. Mūsų santykis su gyvūnais ir gamta neseniai tapo ir platesnės visuomenės diskusijos objektu, kai po Vilniaus miestą pasimetusi bėgiojo meška. Tad, ar pagrįsta Vakarų mąstyme ilgą laiką nusistovėjusi moralės hierarchija? Kokius moralinius įsipareigojimus žmogus turi gyvūnams?

Kalbame su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaite ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitiku, politologu Vladimiru Laučiumi.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kiek ir kaip šiandien naudojamės dirbtiniu intelektu? Kas laimės jo varžybose? Ar tai atims iš mūsų kūrybingumą ir proto aštrumą? Ar bijoti dirbtinio intelekto darbo rinkoje?

Laidoje – prof. Tomas Krilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, asociacijos „Infobalt" prezidentas.

Kada skubotai prabildamas gali sužeisti kitus žmones? Kada pauzė gali būti galios ženklas, o kalbėjimas rodyti žemą savivertę? Kada negalėjimas patylėti rodo emocijų nevaldymą ar gali būti žemo intelekto ženklas? Kodėl gali būti sunku tylėti ir kaip to išmokti?

Pašnekovė: psichologė Marija Judzentavičiūtė.