Žinių radijas

Kas labiau lemia mūsų gyvenimo trukmę – genetika, gyvenimo būdas ar socialinė ir ekonominė aplinka? Kiek šiandien realiai galime paveikti savo biologinį senėjimą? Kaip senti sveikai, neperlenkiant lazdos ir neperžengiant ribų?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame, ar ilgaamžiškumo siekis, vadinamasis „longevity“, yra noras kuo ilgiau gyventi sveikai, ar bandymas „nulaužti“ patį senėjimo procesą.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Miglė Tomkuvienė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dr. Justina Kilaitė.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lošimų rinkoje šį rudenį netrūksta teisėkūros iniciatyvų: svarstoma lošėjo kortelė, siūlymai didinti specialųjį mokestį ir vadinamųjų „loot box“ reguliavimas. Tačiau rinkos dalyviai kelia klausimą, ar siūlomi pokyčiai iš tiesų sprendžia pagrindines sektoriaus problemas ir ar pakankamai dėmesio skiriama alternatyvoms.

Kodėl Lietuvoje sunkiai prigyja progresinių mokesčių modelis, rinkos struktūros pokyčiai ar nacionalinės loterijos idėja? Kiek dabartinę teisėkūrą lemia ministerijų ir reguliuotojo pozicijos bei politiniai sprendimai, o kiek – realus poreikis keisti rinkos taisykles?

Laidoje dalyvauja Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius ir asociacijos teisininkas Robertas Kvietkovskis.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

Laidoje dalyvauja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Ar galime vadinti visuomenę tvaria, jei dalis žmonių joje vis dar lieka nuošalyje? Socialinė įtrauktis – tai gebėjimas priimti skirtingus žmones, telkti bendruomenes ir sudaryti galimybes kiekvienam būti visaverte jų dalimi.

Ką socialinė įtrauktis reiškia kasdienybėje ir kokį vaidmenį čia gali atlikti verslas?

Laidoje dalyvauja socialinės terapijos namų „Akvila“ bendraįkūrėja Jolita Čilvinaitė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Karas, dronai, nuolatiniai perspėjimai ir vis naujos krizės. Atrodo, kad gyvename laikotarpiu, kai vos spėjame atsikvėpti po vienos grėsmės, o jau kalbame apie kitą. Kaip tokiomis aplinkybėmis neprarasti emocinės pusiausvyros? Ar stiprybė reiškia gebėjimą nebijoti, o gal mokėjimą veikti net tada, kai bijome? Ir ką, ruošiantis galimoms krizėms, pirmiausia turėtų padaryti įmonės?

Apie tai kalbamės su vadybos eksperte Orijana Mašale.

Laidą „Emociškai stiprūs“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (4500 eur).

Miestams vis dažniau tenka spręsti klimato kaitos keliamas problemas – nuo liūčių užtvindytų gatvių iki karščio salų ir nykstančios biologinės įvairovės. Vienas iš būdų spręsti šiuos iššūkius – žalioji infrastruktūra, kai gamtiniai sprendimai tampa ne tik miesto puošmena, bet ir jo infrastruktūros dalimi.

Kokia žaliosios infrastruktūros būklė Lietuvos miestuose ir ką apie urbanizuotas bei urbanizuojamas teritorijas atskleidė naujausia „Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studija“? Kokių sprendimų galėtume perimti iš kitų šalių ir ką reikėtų keisti planuojant naujus kvartalus ar atnaujinant esamas miesto erdves?

Laidoje dalyvauja Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio specialistas, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ turinio vadovas Danielius Jurčiukonis ir architektė, žaliosios infrastruktūros vystymo ekspertė, agentūros BLUMA bendraįkūrėja Gaudrė Znutaitė.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Laidoje minėtą projektą „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ įgyvendina VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra kartu su projekto partneriu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklą „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

Edgaras Lubys-Amberlife sako, kad Indija – vieta, kurioje žmogus gali bene labiausiai supurtyti savo jusles. „Jei tai saldu, tai maksimaliai saldu, jei tai aštru, tai maksimaliai aštru, jeigu tai smilkalų kvapas, tai jis labai intensyvus“, – pasakoja pašnekovas, kurio santykis su šia šalimi – sudėtingas.

Jis vis grįžta į Indiją, nors kaskart sako, kad daugiau nebegrįš. Edgaras prisipažįsta, kad į šią šalį dar nedrįso nusivežti savo vaikų. „Gali ten nuvykti penktąjį kartą ir kultūrinis šokas vis tiek bus“, – sako dainininkas.

Laidoje jis taip pat pasakoja, kuo, jo akimis, skiriasi Vakarų ir Indijos pasauliai bei kaip keliaujant netapti vietinių apgavysčių auka.

Laidoje dalyvauja Edgaras Lubys-Amberlife.

Laidoje dalyvauja rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Pradėti, bandyti, sustoti ir vėl pradėti iš naujo – tai nėra nesėkmė. Tai kelias. Nei amžius, nei laikas neturėtų sustabdyti nuo to, ko iš tiesų nori.

Laidoje dalyvauja žurnalo „ELLE Lithuania“ prodiuserė Elena Puidokaitė-Bruzgulienė.

Šiandien vis dažniau ant produktų matome žodžius „tvarus“, „ekologiškas“, „natūralus“, tačiau ne visada aišku, kiek už tokių pažadų slypi realių pokyčių. Žaliasis smegenų plovimas leidžia įmonėms sudaryti aplinkai draugiško verslo įspūdį, nors jų veikla nebūtinai tokia ir yra.

Kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą ir į ką turėtų atkreipti dėmesį vartotojai?

Laidoje dalyvauja aplinkosaugininkas ir vartotojų teisių gynėjas Domantas Tracevičius.

Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.